2019 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis


1974.IV.27 (šeštadienis)
Ką tik grįžau iš vakaro. Nuotaika labai bloga. Ir dienoraštis nevestas dvi dienas. Taigi ketvirtadienį ir penktadienį visas pamokas praleidau pas Žitkauską – rašiau parodai eksponatų pavadinimus. Ketvirtadienį į krosą nėjau, o penktą valandą rašiau pas „geležinį“, Po to nuėjau pas šokėjus į repeticiją. Kalbėjausi su Regina. Po repeticijos ji pasakė, kad sekmadienį ruošia „žiburėlį“. Mes nutarėme jiems pagroti. Aš negrosiu, gros Adolis, Liudas, Jurka ir Brikas. Tai todėl buvau mokykloje iki pusės dvyliktos – jie darė repeticiją.
Penktadienį buvau treniruotėje, po to – mokykloje. Buvo koncertas, šoko Regina. Ji nuostabi. Paskui grojo ansamblis ir jiems nieko neišėjo.
Karinis praėjo svajonėse apie Reginą.
Šiandien Vita šventė gimimo dieną. Parėjęs namo padėjau jai. Paskui atvažiavo Rita. Aš pradėjau ruoštis vakarui. Išėjau penktą valandą. Mokykloje buvo Brikas. Prasėdėjome iki šeštos ir tada įėjome į salę. Aš mokiausi groti ant būgnų. Minėjimas praėjo neįdomiai. Per šokius pirmąjį šokį šokau su Regina. Buvau linksmas. Per merginų ji manęs neiškvietė. Aš apsiblausiau. Per antrąjį merginų šokį ji mane iškvietė. Kai šokau paskutinį šokį (šeiką) – nesikalbėjome. Paskui prašiau ją palydėti. Ji nenorėjo. Regina....
Bet aš per daug švaistau tą nuostabų vardą. Aš negaliu be jo. Kai ėjome namo, mes jas susitikome. Ji nupirko saldainių. Pavaišino. Lydėti nenorėjau. Nuėjau su Algiu prie Dangės ir pasėdėjome ant suoliuko. Paskui grįžau namo.
Ryto varžybos. Estafetėje aš bėgu I-mu etapu, o penktą valandą – žiburėlis. Ateisiu pas tave, Regina.
Tu nežinai, ką man pasakyti. Aš irgi nežinočiau, Regina. Aš visiškai pasiklydau. Negaliu nieko padaryti. Nejau tai neįmanoma? Šiandien Vita sakė, jog sapnavo, kad tu – mano žmona. Kvaila. Taip nebus. Nors širdyje aš taip manau. Bet ką man daryti, Regina? Tikriausiai aš tave myliu. Aš labai norėčiau tave mylėt. Bet ne, aš nesugebėsiu paaukoti save tavo meilei. Tai neįmanoma, nes aš – bailys. Aš bijau visko – tavęs ir visų. Aš vienišas, tai kam gi man gyventi? Geriau jau būčiau nesutikęs tavęs.
Regina, Regina! Negaliu be tavęs. Aš drebu pamatęs tave. Kas tai per jausmas? Ir kas bus, kai mes išsiskirsime? Paistau aš čia tau. Kažkas atsitiko...
Labanaktis, Regina! Tu jau miegi. O kaip aš noriu, kad tu miegotum ramiai ir taikiai. O aš pasinersiu į savo minčių okeaną. Iki pat kaklo.
Miegok, Regina! Labanaktis….

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą