1974.IV.27 (šeštadienis)
Ką tik grįžau iš vakaro. Nuotaika
labai bloga. Ir dienoraštis nevestas dvi dienas. Taigi ketvirtadienį ir
penktadienį visas pamokas praleidau pas Žitkauską – rašiau parodai eksponatų
pavadinimus. Ketvirtadienį į krosą nėjau, o penktą valandą rašiau pas
„geležinį“, Po to nuėjau pas šokėjus į repeticiją. Kalbėjausi su Regina. Po
repeticijos ji pasakė, kad sekmadienį ruošia „žiburėlį“. Mes nutarėme jiems
pagroti. Aš negrosiu, gros Adolis, Liudas, Jurka ir Brikas. Tai todėl buvau
mokykloje iki pusės dvyliktos – jie darė repeticiją.
Penktadienį buvau treniruotėje,
po to – mokykloje. Buvo koncertas, šoko Regina. Ji nuostabi. Paskui grojo
ansamblis ir jiems nieko neišėjo.
Karinis praėjo svajonėse apie
Reginą.
Šiandien Vita šventė gimimo dieną. Parėjęs namo padėjau jai. Paskui atvažiavo Rita. Aš pradėjau ruoštis
vakarui. Išėjau penktą valandą. Mokykloje buvo Brikas. Prasėdėjome iki šeštos
ir tada įėjome į salę. Aš mokiausi groti ant būgnų. Minėjimas praėjo neįdomiai.
Per šokius pirmąjį šokį šokau su Regina. Buvau linksmas. Per merginų ji manęs
neiškvietė. Aš apsiblausiau. Per antrąjį merginų šokį ji mane iškvietė. Kai
šokau paskutinį šokį (šeiką) – nesikalbėjome. Paskui prašiau ją palydėti. Ji
nenorėjo. Regina....
Bet aš per daug švaistau tą
nuostabų vardą. Aš negaliu be jo. Kai ėjome namo, mes jas susitikome. Ji
nupirko saldainių. Pavaišino. Lydėti nenorėjau. Nuėjau su Algiu prie Dangės ir
pasėdėjome ant suoliuko. Paskui grįžau namo.
Ryto varžybos. Estafetėje aš bėgu
I-mu etapu, o penktą valandą – žiburėlis. Ateisiu pas tave, Regina.
Tu nežinai, ką man pasakyti. Aš
irgi nežinočiau, Regina. Aš visiškai pasiklydau. Negaliu nieko padaryti. Nejau
tai neįmanoma? Šiandien Vita sakė, jog sapnavo, kad tu – mano žmona. Kvaila.
Taip nebus. Nors širdyje aš taip manau. Bet ką man daryti, Regina? Tikriausiai
aš tave myliu. Aš labai norėčiau tave mylėt. Bet ne, aš nesugebėsiu paaukoti
save tavo meilei. Tai neįmanoma, nes aš – bailys. Aš bijau visko – tavęs ir visų.
Aš vienišas, tai kam gi man gyventi? Geriau jau būčiau nesutikęs tavęs.
Regina, Regina! Negaliu be tavęs.
Aš drebu pamatęs tave. Kas tai per jausmas? Ir kas bus, kai mes išsiskirsime?
Paistau aš čia tau. Kažkas atsitiko...
Labanaktis, Regina! Tu jau miegi. O kaip aš noriu,
kad tu miegotum ramiai ir taikiai. O aš pasinersiu į savo minčių okeaną. Iki
pat kaklo.
Miegok, Regina! Labanaktis….
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą