1974.VI. 2 (sekmadienis) 18:37

Jau dvi savaitės, kai nerašau dienoraščio. Netgi nežinau nuo ko pradėti. Ką gi – pabandysiu – gal ką nors prisiminsiu. Taigi ką aš veikiau nuo gegužės 20-os?

Tiksliai prisimenu, kad tą savaitę dariau ženkliukus abiturientams (varpelius). Be to beveik kasdien mus (bachūrus) tampydavo derikas. Dėl tos karinės stovyklos. Žiauriai prigąsdino. O bijoti nebuvo ko. Aš daug filolinau, ypač iš fizikos. Grėse dvejetas iš lietuvių k. (abiejų) ir chemijos. Tačiau išėjau sausas. Taigi pirmas daugiau įsimenantis įvykis tą savaitę – paskutinis skambutis.

Varpelius padariau ir atnešiau. Atrodo, turėjo visiems užtekti. Gavau į rankas 80 rublių. Jie mano! Tačiau nežiūrint į tai ženkliukų neužteko. Kai reikėjo teikti abiturentams, užvirė kažkokia košė ir kitiems neužteko. Vienu žodžiu įvyko kiaulystė. Po minėjimo prie manęs priėjo Klimas ir parodė, kad neturi ženkliuko. Aš aplaksčiau visą mokyklą, bet ženkliukų niekur nebuvo. Teko apiplėšti auklėtoją. Tiesiog su jėga atėmiau iš jos. O kas gi beliko daryti? Paskui ėjau namo.

Paskutinis skambutis buvo gegužės 25. Tą pačią dieną mieste vyko šokių šventė ir tą pačią dieną išvažiavau į slalomą. Tiesa, tą dieną Reginos mokykloje nebuvo. Kai parėjau namo, Vita su Aida ruošėsi į šokių šventę. O apie ketvirtą aš su mama išėjome į krautuves. Reikėjo nuspirkti plavkes. Važiavome su autobusu, todėl ėjau pirkti talonų ir sutikau Reginą....

Plavkių nenusipirkau, bet nusipirkau batus. Jie visai neblogai atrodo, be to ir pigūs – aštuoni rubliai. Grįžome prieš penktą, ir jau netrukus reikėjo išeiti į mokyklą. Susikroviau daiktus ir išėjau. Blažys dar nebuvo išvažiavęs. Tada aš su Artūru staigiai nuvariau namo ir paėmiau mano radiją. O jam rūpi, kad aš paimčiau ir vyną. Tačiau jokiu būdu to padaryti negalėjau. Grįžom į mokyklą ir išvažiavom į Dovilus.

Atvažiavę pradėjome montuoti baidares. Aš su Roma stačiau „RZ`etą“. Kai sustatėm, pamatėm, kad nėra varžtų. Ačiū dievui vairuotojas neišvažiavo. Jis nusukinėjo nuo savo mašinos saują varžtų ir davė mums. Išgelbėjo... O voobšče tai fainas vairuotojas pasitaikė – linksmas ir bendraujantis.

Susistatę baidares nuleidome į vandenį ir išplaukėme į Šernus. Plaukti buvo sunku. Niekaip negalėjau nuvaldyti baidarės. Prieš Šernus sutikome mūsų chebrą – Romkį, Minią, Adolį, Liolę, Remą, Eglę, Violetą, Vylę ir Rasą. Mane jie sutiko džiaugsmo šūksniais. Truputį paplaukėme į priekį. Jie eina krantu. Lipame į krantą. Bazė jau atvažiavusi. Traukiame į krantą baidares ir kuriamės. Iš karto kuriam laužą, nuvarau panas plauti katilus ir atnešti vandens. Kol išvirėme vakarienę, sutemo. Aš taisausi prie Eglės. Paskui ilgai sėdėjome prie laužo ir kalbėjom. Gintas grojo gitara. Po to atėjo Romkis, Minia ir Adolis. Kai Adolis pradėjo blūdyti su gitara, supratau, kad jis – išgėręs. Blažys nuėjo gulti. Tada kaifas apėmė Minią ir Romkį. Vienu žodžiu turėjome vargo su jais. Aš irgi pradėjau vaidinti girtą. Visai panašu. Paskui tampiau Minią. Vėliau aš su Vytu E. buvom palapinėje pas Vylę. Apie antrą nakties nuėjau miegoti. Miegojau šiltai ir atsibudau septintą. Atvažiavo Ernis. Iš karto paėmėm baidarę ir aš su Algiu plaukiojom. Visai neblogai išeidavo. Paskui treniravaus su Roma. Po pusryčių vėl treniravomės.

Po to prasidėjo varžybos. Pirmame plaukime išplaukę iš 5-tų vartų kliudėme 11-us ir surinkome apie 1000 baudos taškų. Bet tai buvo ne visai mūsų kaltė. Mus nustūmė Pargaliauskas iš VIII vidurinės.

Antrame plaukime susikaupėme: I vartai – be baudos, II – be baudos, III – be baudos, IV – irgi, V-uose – 10 baudos taškų, VI – be baudos, VII -10 baudos taškų, VIII, IX, X, XI, XII - be baudos. Viso surinkome dvidešimt baudos taškų ir pakilom į pirmą vietą. Gintas su Vytu taip pat laimėjo pirmą vietą. Mes – čempionai.

Tą dieną labai lijo, ir mes sušalome Ačiū dievui atvažiavo Artūro tėvai ir išsivežė su „Moskvičiumi“. Parvežė iki pat namų.

Pirmadienį mokykloje nieko neveikėme. Simuliavom. Antradienį žadėjome eiti fotografuotis. Tiesa, pirmadienį po pamokų rašiau mokyklai plakatą „Rinkiminė apylinkė Nr. 12”. O fotografavomės antradienį. Buvau blogoje nuotaikoje. Paskutinė pavasario diena, kai aš matau Reginą... Taip, įvyko tai, ko ir tikėjaus – šis pavasaris neatnešė nei laimės, nei džiaugsmo. Išėjau namo blogai nusiteikęs. Be to labai nenorėjau važiuoti į tą stovyklą. Bet ką padarysi – drožiu iš medžio automatą. Iki 17:30 užbaigiau. Susikroviau kuprinę, paėmiau „automatą“, atsisveikinau su tėvais ir išėjau. Visi žiūri kaip į durnių. Gerai, kad autobuse tokių „durnių“ buvo daug. Iš 13-os vidurinės išvažiavome į poligoną.

Trečiadienį nuo pat ryto lijo, buvo šalta. Bet užsiėmimai vistiek vyko. Išvedė mus į lauką ir muštravojo. Tačiau iki galo nepabaigė. O 17:00 buvo stovyklos atidarymas. Atvažiavo derikas. Visas patenkintas.

Ketvirtadienis – nariadas. Aš budėjau virtuvėje. Didžiausia nesąmonė – visą dieną plauti indus. Tiesa, priešpiet važiavome į šaudyklą. Šaudėm iš automatų (tikrų). Vieną kartą pataikiau į devintuką. Serijos visiškai nepataikiau. Už tą nariadą gavau padėką iš stovyklos viršininko. 

Penktadienį mokė taktikos. Rodė, kaip eiti į ataką. Šeštadienį surengė aliarmą. Nužygiavom apie 20 km. Į ataką ėjom su trim tankais. Nė patys nematėm, ką mes ten puolėm. Bet po to leido apžiūrėti tanką. Buvau įlindęs į vidų. Labai ankšta ir trūksta oro.

Nusikalėm kaip šunys. Grįžom į stovyklą, nusiprausėm, pavalgėm ir dribom miegoti. Naktį iš penktadienio į šeštadienį darėm Algiui „tiomną“. Prigąsdinom bachūrą.

Sekmadienį atsikėliau geros nuotaikos. Tą dieną visi važiavome namo. Tačiau iš karto po pusryčių mus vedė į dar vieną išbandymą – visiems reikėjo pasėdėti tranšėjoje, kol virš galvų pravažiuos tankas. Nieko ypatingo. Grįžom tvarkėmės ir po pietų išvažiavome .

Taigi, kas įsimintina? Visų pirma tai, kad maitino grikių koše. Jokios košės daugiau nedavė. Toliau – visą laiką miegojau šiltai ir nesušalau. Be to išmokome žygiuoti su daina. Dar įsiminė šaudymo pratybos ir žygis. O šiaip tai nieko baisaus, be reikalo bijojau.

Taigi, grįžau namo apie 15:00, o namie nieko nėra. Laukiau, laukiau ir pritrūko kantrybės. Išdaužiau langelį ir atidariau duris. Norėjau šikti. O po dviejų valandų parėjo namiškiai. Banga iš karto užpuolė. Užilsusi ir pavargusi. Buvo pliaže. Visą vakarą dalinausi įspūdžiais. O vakare tėvai pasakė, kad turėsiu eiti dirbti. Reikės.