1974.VII. 22. (pirmadienis) 18:15

Šiandien jau praėjo mėnuo, kai neėmiau dienoraščio į rankas. Kaskart vis pritrūkdavo laiko. Daug dirbu. O kiek daug įvyko per tą mėnesį! Pirmiausiai – tai sugrįžo Vitas. Birželio 28 d. jis man skambino iš Maskvos. Plepėjom apie pusę valandos. O kitą dieną važiavom su Gintu į aerodromą jo pasitikti. Tiesa, čia neapsiėjo be nuotykių. Kombinate, kur aš dirbu buvo ruošiamasi orientacijos varžyboms. Aš susitariau su grupe, kad 29 dieną nuvažiuosime į Šernus pasitreniruoti. Pats susitariau, o neatėjau. Aš važiavau pasitikti Vito.

Ir štai mes pamatėme jį lygiai tokį pat, koks ir išvažiavo. Juokėmės ir nieko nekalbėjome. Vitas stovėjo apsirengęs spec. rūbais – neatrodė patraukliai.  Grįžome į Klaipėdą. Apie ketvirtą jis persirengė  ir mes išėjome į miestą. Iš pradžių buvome “Sodžiuje” (aš, Vitas, Gintas ir Ernis). Ten prisivalgėmė ir išgėrėme vieną bonką šampano ir vieną bonką degtinės. Paskui nusipirkome dar vieną bonką vyno ir nuėjome pas Reginą T. Ten butelį išlenkėm keturiese. Tiesa, aš nenorėjau eiti pas ją ir laužiaus. Bet Vitas nutempė. Paskui pasiėmėm ją ir nuėjom ieškoti, kur galėtume įlįsti. Norėjom važiuoti su taksi, bet mūsų neėmė. Mes keturiese nusprendėme nueiti į “Žuvėdrą”, bet ten nebuvo vietų. Tada nuėjom į viešbučio “Klaipėda” bufetą ir išgėrėm dar tris bonkas šampano. Ten sutikom kubiečius ir su jais nuėjome į parką. Tie negrai – tai studentai. Gėda prisiminti, kaip mes vaidinome frantus. Bet buvome girti. Į šokių aikštelę manęs nenorėjo leisti, tačiau vėliau įleido. Sutikau dau pažįstamų. Visi žvengė iš manęs. Plepėjau  su Vytuliu. Vitas į parką nėjo, Nenorėjo. Gerai padarė. Širdyje jaučiu, kad gerai. Gintas vėmė, Ernis irgi buvo girtas kaip maišas. O mane namo vedė Bružas iš “Dailės”. Tiesa, iki namų nedavedė. Priėjau iki karinio knygyno ir laukiau pažįstamų, kurie grįžinėjo iš šokių. Paskui nuėjau prie Laimos namų. Sutikau tn ją su Erniu. Leidau jiems atsibučiuoti ir su Erniu ėjau iki namų. Tėvai pamatė, kad aš labai girtas. Bet ir jie šventė Petrines. Dar pasėdėjau prie stalo ir nuėjau gulti.

Atsikėliau dešimtą ryto. Labai skaudėjo galvą. O Vitas jau siūlė važiuoti į Palangą. Sutikau. Gintas atsivedė Vylę, nuėjom pas Vytulį ir išvažiavom. Su autobusu nenorėjom, o taksi mūsų neėmė – per daug. Teko važiuoti dviem mašinomis. Gintas su Vyle ir vienas senis važiavo viena mašina, o mes trise – kita. Vairuotoja nenorėjo vežti, todėl iš karto sumokėjome 5 rublius – už kelią ir už baimę. Ji nuvežė. O Gintas su Vyle nemokėjo nieko, nes sumokėjo senis. Palangoje valkiojomės po kabakus. Pirmiausia buvome bare „Aušrinė“. Išgėrėm sulčių. Nebegėrėm jokių alkoholinių gėrimų. Paskui buvome kavinėje, pavalgėme ir užsigardžiavome Vito bajeriais. Vėliau valkiojomės po Palangą ir po pajūrį, buvom ant tilto ir kažkokioj kavinėj. O grįžtant namo prie mūsų pristojo kažkokie išgėrę bachūrai  ir lindo muštis. Daugiausia – prie Ginto. Ir vėl prie Ginto.... labai keista. Bet viskas pasibaigė gerai. Grįžom su sugadinta nuotaka.

Vakare valkiojaus su Vitu, kalbėjom apie jo Laimą, buvom parke, bet į šokius nėjom.

Taigi tiek. Dabar kas darbe? Kaip minėjau mane užrašė į orientacijos varžybas. Jos įvyko liepos 6-7 dienomis prie Germanto ežero. Be to kroviku su manimi kurį laiką dirbo toks Vikoras, Rimo S. kaimynas.