1974.IV.23 (antradienis).
Pirma pamoka – geometrija. Šiaip
taip išsprendžiau kelis uždavinius, daugiau neina. Sėdėjau užsimerkęs.
Istorija. Irgi nieko blatno.
Abejingas esu aplinkai. Žiūrėjau į lubas. Kodėl? Nežinau...
Fizika. Fizikorius aiškino, rodė
filmą. Aš galvojau apie Reginą.
Anglų k. Pripeckiojau su kreida
Eglės suolą. Nuobodžiavau. Namų darbus buvau padaręs.
Fizinis lavinimas. Lakstėme
lauke. Šalta ir žvarbu. Nieko doro nepadarėme.
Muzika. Regina atėjo palaidais plaukais!
Sėdėjau ir žiūrėjau į ją. Iš kontrolinio gavau penketą. Po velnių tą penketą! Regina... Ji sėdėjo ramiai ir mąstė. Koks
gražus jos profilis!
Po pamokų einu prie 16 kabineto. Antrą sykį žada
priimti į komjaunimą. Posėdis neįvyko, nes kažkoks ten lektorius skaitė paskaitą
apie antitarybinę veiklą. Įdomi paskaita. Dalyvavau iš bachūrų aš ir Ernis.
Parėjau namo 3 valandą,
pavalgiau. Paskui kažką veikiau. Šiandien pas mane bloga nuotaika. Blogesnė
negu bloga. 18 val. sukroviau į sakvojažą fizinio aprangą, lazdeles, paėmiau
Ginto gitarą ir nukulniavau į mokyklą. Pagal Blažio komandą mes „treniravomės“
mokyklos stadione. Mes – tai silpnesni orientacininkai. Visai nejutau, kaip
ariau ratą po rato. Pro langą iš scenos pažiūrėjo Regina. Ji kažką sakė, o aš šypsojausi.
Po treniruotės nuėjau į aktų salę. Ten buvo Liudas. Paskambinau Algiui ir
atėjau į salę vėl. Šokėjai dar tebešoko. Aš žiūrėjau į Reginą. Ji nuostabi!
Paskui atėjo Algis, Adolis ir
Gintas. Kai šokėjai baigė, mes išsitempėme savo „turtą“ į sceną. Pradėjom
repetuoti. Truputį jau pramokau. Bet dar reikia mokytis ir mokytis. Apie 10 val,
atėjo Jurka. Nu, pradėjo jis groti, ir, žinoma, sulaužė lazdelę. Dabar jau
galutinai. Į šipulius. Reiks pirkti naują. Bet užtat buvo nepakartojamas rokas.
Grįžau namo 11 valandą. Mama pyko, bet nieko.
Tu jau miegi, Regina? Tikriausiai
miegi. Jau vidurnaktis. O aš negaliu užmiršti tavo akių, lūpų, šypsenos, kasų,
negaliu užmiršti tavo veido, negaliu pamiršti tavęs, Regina... Tai nuostabus
vardas. Karalienė – taip išvertu iš lotynų kalbos. O tu esi grožio karalaitė.
Tavo nuostabūs plaukai, o tu pati – švelni kaip žiedas. Aš meldžiu Dievą, kad
rytoj ateitum į mokyklą su kasomis. Ne, aš išeisiu iš proto. Jau greitai. Taip,
Regina, aš žaviuosi tavimi, bet tai nesuteikia džiaugsmo. Bet nereikia daug
žodžių. Dabar einu sapnuoti tave. Labanaktis, Regina!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą