2019 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis


1974.IV.22 (pirmadienis).
Labai jau nenorėjau keltis. Patiko drybsoti. Atsikėliau be 20 aštuonios. Kol susisegiau kulionikus ir 8 atėjo. Pavalgiau pusryčius, susidėjau knygas ir išėjau į mokyklą. Į chemiją pavėlavau. Nėjau, bet taisiau klasėje suolus. Suvaržiau daug varžtų. Be to mokinaus ištrauką mintinai (rusų k.). Antra pamoka – literatūra. Sasiska pagavo mane nesiklausant ir parašė šaibą. Liepė tėvą atvesti. O aš jai ir sakau: „Mano tėvas pas svetimas nevaikšto“. Klasė žvengė, o ji girdėjo, bet apsimetė neišgirdusi. Tiesą pasakius mano padėtis iš literaržtūros – beviltiška. 4 šaibos!
3 pamoka – algebra. Šiek tiek naudos suteikė, bet nuotaika jau kritusi iki minimumo. Truputį išmokau spręsti uždavinius. O aplamai tei sėdėjau užsimerkęs. Taip nervai greičiau pailsi.
Per rusų kalbą Blažys truputį pralinksmino. Bet tik truputį. Parodė nuotraukas iš ekskursijos po Maskvą. Ir vėl nuotaika... Paklausė ištrauką. Atsakiau, bet galėjau daug geriau. Regina truputį pasakinėjo. Šiandien ji be kasų.
Anglų literatūra. Pusę pamokos rašome. Tai vienintelė pamoka, kurioje jaučiuosi normaliai. Klausė atsakinėti Adolį, Romkį, Kęstą. Manęs neklausė. O juk galėjo! Man juk reikia!... Kitaip aš iš viso nesimokysiu. Po pamokos su Adoliu susitarėme šiandien repeticijos nedaryti. Laima klausė, o aš jai su šypsena atsakiau „Ne, nedarysime“. O ji – „Nu ir ačiū Dievui“. Iš tikrųjų – nu ir ačiū Dievui.
Parėjau namo. Pavalgiau. Skambino mama iš darbo. Siūlė man piešti plakatą. Reikia nupiešti gegužės pirmąjai ant tribūno Lenimo portretą, balandį, dar ten kažką. Maždaug už 160 rublių. Gerai būtų, bet ar sugebėsiu. Nieko doro nesutarėm.
Pusę keturių išėjau į Dailės mokyklą. Atėjau pirmas. Po to atėjo Klimai, vėliau – Rudis. Net piešti man nebeišeina. Per pertrauką atėjo Neringa, tai skaldėm bajerius. Po pamokos Klimai ir Vainoraitė tempė mane į paskaitą. Aš nuėjau su Rudžiu. Kalbėjomės apie būgnus, estradinį.
Parėjau namo, sėdėjau. Mokytis neina. Buvau krautuvėje. Kai grįžau, paskambino Algis ir liepė ateiti į mokyklą. Mėginau aiškintis, o jis durnas – „prikazano – podčiniaisia“. Nuėjau į mokyklą, bet ne dėl jo. Nu būgniju, ten Ernis buvo, paskui atėjo Vytas  su draugu, Kęstas, Laima ir Regina. Aš jiems porą breikų suariau. Regina porą kartų nusišypsojo. Groti neina...
Regina... Paslaptinga tu ir aiški kaip diena. Geriau man būtų, jei žinočiau, ką tu galvoji. Aš maniau – neturiu artimo žmogaus, gal tu... O tu tik vilioji savo šypsena į pražūtį. Kaip aš nekenčiu visų tavo gerbėjų! Ne, Regina, šis pavasaris neatneš man nei džiaugsmo, nei laimės. Neatneš todėl, kadtu taip arti ir labai toli. O aš negaliu be tavęs. Ir kodėl aš toks siplpnavalis? Aš niekinu save. Aš nevertas tavo jausmų. Nevertas, nes mano jausmai pernelyg žemi palyginus su tavaisiais. Tu graži, o aš – ne. Tai irgi trukdo mums suartėti. Taip, viskas prieš,... tačiau nepaisant to, tu lisi man brangi. Labanaktis, Regina!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą