1974.VI. 13 (ketvirtadienis) 23:15

Ir vėl buvau apleidęs dienoraštį. Bet ir rašyti nebuvo ką. Nuo trečiadienio, birželio 5 iki birželio 7 eidavau į praktiką. VI. 5 dirbome Tauralaukyje. Buvo atvažiavęs M. Šumauskas. Aš visiems gyriausi, kad jis su manimi pasisveikins. Bet jis tik pamosavo ranka pravažiuodamas. VI.6 ir VI.7 dirbome „Syriuje“. Plovėme grindis. Visai neįdomu. Galutinai susipykau su auklioška.

O VI.7 vakare išsiruošėme į Platelius. Algis žadėjo gauti mašiną, tačiau susirgo ir jokios mašinos nebuvo. Mes visiškai praradome nuotaiką. Tačiau oras pasitaisė ir nuotaikos pragiedrėjo. Nutarėme žūt būt nusigauti iki Platelių. Daiktus sukrovėme į Artūro “Moskvičių” o patys patraukėme į stotį. Su Artūru važiavo jo bratkis ir Deimantavičius. Mes – aš, Ernis, Gintas, Laima, Regina ir Vilė sėdom į autobusą Klaipėda – Salantai. Atvažiavę į Salantus nutarėme žingsniuoti pėsčiomis. Praėjom 6 km, sustojo „Volga“ ir paėmė panas su daiktais. Mes paspartinome žingsnį. Kai praėjom 11 km, pamatėme, kad atvažiuoja Artūro tėvas. Na, žinoma, mes okupavome mašiną ir šovėm link ežero. Nuvažiavom o Artūras pastatė palapinę durnoj vietoj. Mes savo pastatėm prie pat kranto, o šalia – Algio palatkę. Panos sėdėjo prie pečiaus su Artūru ir Sauliumi. Mes sulindom į palapinę, užkandom ir išmaukėm bonką vyno. Tada atėjo jos. Dabar gėrėme šešiese. Išmaukėme dar tris bonkas. Regina nenorėjo gulti šalia manęs. Aš nesijaudinau. Tada Ernis ją paguldė. O man jau veikė vynas. Tada aš ėmiau jai aiškinti, kad gultų arčiau. Ji nenorėjo, o kai atėjo Saulius, išėjo su juo. Prisipažinsiu buvo skaudu. Tada pradėjau blūdyti. Išlindau iš palapinės. Paskui mane išlindo ir Gintas. Jis kažką sapaliojo, o man buvo be galo šalta. Aš kartojau „Man šalta... man šalta... man šalta..“ Ernis turėjo darbo. Aš jo neklausiau – su batais įlipau į ežerą. Kojos sušlapo. Jie mane ištraukė. Numovė batus. Aš vėl puoliau į ežerą. Norėjosi verkti. Dėl Reginos. Paskui nusirengiau iki maikės ir Erniui pritrūko kantrybės. Jis daužė man į snukį. Buvo gaila ir dėl jo ir dėl savęs. Praradau Reginą....

Paskui nuėjau prie pečiaus ir prasėdėjau visą naktį. Peršalau. Iš ryto kosėjau.

O Regina nakvojo namelyje su Sauliumi. Kaifavo. Abu atėjo iš ryto patenkinti. Aišku, kad jai patiko. Pykau ir nekenčiau jos.

Diena buvo apsiniaukusi (VI.8). Retkarčiais pasirodydavo saulė. Aš sirgau. Gulėjau palapinėje ir kosėjau. O šalia gulėjo Regina su Sauliumi. Aišku...

Po pietų plaukiau su Artūru žvejoti. Sugavom lydeką. Tiesa, iš ryto atvažiavo Algis ir Regina Š. Algis atvežė bonką „Napoleono“.

Vakarėjant sumetėm pinigus ir Ernis su Artūru nuėjo į Platelius. Iš ten parsinešė dvi bonkas armėniško vyno. Vakare mes, bachūrai išgėrėme „Napoleoną“, paskui su panom gėrėme vyną. Jos beveik negavo. Pirmasis kaifą pajuto Gintas. Po jo – aš. Su Erniu dainavome. Gintas pradėjo mėtyti bonkas į ežerą – meta bonką ir krenta į krūmus. Prie jo prisijungė Ernis su Artūru. Tada Gintas metė bonką į valtį ir krito. Jis sakė, kad valtis – tai tankas. Aš šliaužiau atakuoti palapinę. Tai buvo ‚ambrazūra“. Vėliau Algis, Artūras ir Laima išplaukė į ežerą paplaukioti. Girdėjom, kaip jie dainavo. Aš tuo tarpu išpasakojau Erniui viską, kas buvo ant širdies. Vilė tuo tarpu ramino Gintą, o jis nenorėjo. Galų gale ji supyko ir išėjo. Ernis nubėgo raminti ją. Tada Gintas išėjo laukan ir pradėjo mėtyti šliaukas. Aš apsikabinau jį ir ėmiau kažką aiškinti apie draugystę. Grįžo Vilė. Aš kalbėjau ir jai. Vienu žodžiu išvadinau juos geriausiais savo draugais. Po viso to grįžo ir tie iš ežero. Artūras nepastovėjo ant kojų. Dar ežere jis vėmė. Dabar aš, Algis ir Ernis vedėme jį į namelį. Paguldėme. Kai aš atsiguliau, man pasidarė bloga. Baisiai sukosi galva. Išėjau laukan ir grįžau į palapinę. Ten ir užmigau...

O Saulius su Regina miegojo namely... Po viena antklode. ...

Atsibudome apie 11 valandą. Papusryčiavome ir visą dieną drybsojome. O apie 4 valandą pradėjome kraustytis. Atvažiavo Artūro tėvas. Pakrovėm daiktus į Artūro dėdės „Žiguliuką“ ir jis išvažiavo. O mes keturiese patraukėme į Platelius.

Miestelyje autobuso teko laukti apie 2 valandas. Stotyje sutikome puskvaišę bobą ir Baką. Pasirodo, Plateliuose yra Dailės mokyklos stovykla. Taip pat išsiuntėme Neringai Būdvytytei atviruką – pasveikinimą. Birželio 10  jai suėjo 16 metų.

Vos tik išvažiavome, pradėjo lyti. O kai atvažiavome į Klaipėdą pliaupė kaip iš kibiro. Grįžau namo ir ėjau gulti