1974.V.13 (pirmadienis)

Atsibudau be dešimties aštuonios. Kol susirengiau buvo jau 8:15. Iš chemijos filolinau. Sėdėjau ir karpiau medžiagą Sasiskai.

Per lietuvių k. atidaviau jai medžiagą. Dalį mano medžiagos atidavė Romkis su Adoliu (kaip savo). Sasiska vistiek buvo nepatenkinta.

Algebra. Sprendėm uždavinius. Kvietė atsakinėti. Uždavinį išsprendžiau pats, bet sunkiai.

Per rusų k. Blažys klausinėjo ištrauką atmintinai. Dar darėmė pratimą. Manęs neklausė.

Anglų literatūra. Irgi nieko įdomaus.

Regina šiandien buvo su kasom. Ji labai graži. Šitą tai suprato. Supranta tai, kas jai reikalinga. Už tai aš turiu ją neapkęsti.

Į Dailės mokyklą nėjau. Tingėjau. Miegojau. Šianden nieko įdomaus neįvyko. Diena nuobodi, kaip reta. Tai tiek. Reiks Vitui parašyti laišką.

Įdomu, kur aš slėpsiu dienoraštį, kai plauksim baidarėm?žiavau Aš labai laukiu slalomo. Ištrūksim į gamtą!

Ką daugiau parašyti? Ką Reginai pasakyti? Koks aš silpnas prieš tave! Geriausia būtų nusižudyti. Nebekankinčiau tavęs ir pats nesikankinčiau. Nors aš stengiuosi tavęs nebeliesti....

Norisi verkti... ir šaukti... Kokie bjaurūs žmonės! Kiek blogio aplinkui, o aš toks bejegis. Rankos dreba. Negaliu daugiau.

1974.V.15 (trečiadienis)

Antradienį, t.y. vakar buvau Algio gimimo dienoje. Prieš tai „Vaidiloje“ žiūrėjau italų filmą. Šlamštas. Pas Algį buvome vieni bachūrai. Gėrėme alų, vyną. Kaifas apėmė visus. Blūdijom, dainavom. 21 val. išėjome į parką. Reikia atsiminti – 1974 gegužės 14 dieną pirmą kartą buvau šokiuose parke. Nešokau. Klausiausi muzikos. Visi buvo išgėrę. Buvo linksma. Namo grįžau dvyliktą.

Šiandien mokykloje nuobodžiavau. Nieko neveikiau per fiziką ir istoriją. Iš anglų literatūros gavau ketvertą. Atsakiau neblogai. Per Sasiskos pamoką prasėdėjau. Dvi paskutinės – rusų kalba. Blažys klausinėjo ištrauką mintinai. Mane klausė paskutinį. Pasakiau, kad nemoku. Jis nieko neparašė ir liepė išmokti penktadieniui.

Tiesa, Blažys kalbėjo dėl slalomo. Mane paėmė į mokyklos rinktinę. Aš turėsiu plaukti mišriame ekipaže su Roma Egertaite. Man tas nepatinka.

Vakar gavau laišką iš Nadios. Ilgokai nerašė, bet atsiuntė 6 nuotraukas. Ji visai graži.

Taigi šiandien 14:30 buvau miesto komjaunimo komitete. Ten davė pakvietimus į pionierių paradą sekmadienį. Aš su Adoliu turėjome juos nunešti į pasieniečių būrį ir apželdinimo trestą (Mažajame Kaimelyje). Ten nuėjome ir grįžome pėsčiomis. Kalbėjome daug. Viską reikia išgręžti. Susitarėm su juo filolinti rytoj iš pamokų. Prisipažinsiu – nelabai noriu. Bet kas man? Ar gaila? Tik nuo dvejeto išsiginsiu. Gal...Taigi tokie reikalai.

Šiandien sulaužiau Reginos suolą. Ir kam aš dar jai aiškinaus? Mulkis! Kas ji man? Vaikšto užrietusi nosį, žemės nemato.... Kada nors nuvirs...

1974.V.19 (sekmadienis) 18:15

Nebuvo net kada paimti dienoraščio į rankas. Dabar turiu pusantros valandos laiko. Reikia parašyti. Taigi – nuo ketvirtadienio. Buvau tik 2-jose pamokose. Abi lietuvių ir gavau po trejetą. Nauja mokytoja. Po to filolinom su Adoliu, buvom parke. Peckiojom ant asfalto, plepėjom ir t.t. Paskui grįžau namo. Pamokos jau buvo pasibaigusios. Ėjau į komjaunimo komitetą. Priėmė į komjaunimą. Daugiau nieko.

Penktadienį buvo dvi geometrijos pamokos. Kobra kvietė atsakinėti. Taip pat atsakinėjau ir anglų k. bei istorijoje. Per rusų k. Blažys liepė vakare ateiti į treniruotę . Vakare (pusę penkių) buvau komjaunimo komitete. Gavau komjaunimo bilietą. O po to reikėjo eitį į mokyklą, į treniruotę. Pavėlavau.

19:30 ėjau į teatrą – „Meilė, džiazas ir vaiduokliai“, Spektaklis – tikras kaifas. Po jo valkiojaus su Artūru.

Šeštadienį nedalyvavome 2, 3 ir 5 pamokos pradžioje. Vėl buvo Žitkauskas užėmęs. Atėjau į karinio pradžią. Prablūdijau. Karinis davė perrašyti užrašą. Pasiėmiau namo. Be to gavau ketvertą.

Blažys per rusų k. klausė, kodėl nedalyvavau treniruotėje. Mėginau aiškintis, o tas paėmė pažymių knygelę, įrašė pastabą ir nusiuntė į 16 kabinetą „pas direktorių“. Aš nueinu, o ten – Žitkauskas. Paskui rašiau.

O vakare vėl nenuėjau į treniruotę, nes buvau spektaklyje „Trešnių skonis“. Be bilietų. Įspūdis blankesnis nei penktadienį. Po spektaklio vėl valkiojaus su Artūru ir kalbėjomės angliškai. Vaidinom užsieniečius.

Šiandien iš pat ryto skambino Ernis. Liepė ateiti prie kelto vienuoliktą. Po to skambino Algis. Irgi ruošėsi į Smiltynę. Paskui skambino Minia. Vienu žodžiu – organizavau. Išplaukėm tik 13:30. O rinktis pradėjome vienuoliktą. Buvo Adolis, Algis su panele, Laima, Valda, Ernis, Minia, Artūras ir aš. Valkiojomės po mišką. Matėm jachtklune puikią mašinėlę BMV. Po to nuėjome už jachtklubo ir Minia su Erniu maudėsi. Paskui maudėsi ir Adolis, Algis ir Artūras. Aš „sirgau“. Blūdijome. Nieko doro neveikėme. Pasivalkiojom ir grįžom. Persikėlėm su keltu ir teatre nusipirkome bilietus į spektaklį „Vakarienė dviems“. Jau būsiu matęs visus Jaunimo teatro spektaklius. Grįžau namo, o tėvų nėra. Kažkur išėjo. Tai tiek. Dabar eisiu parduot bonkas, o vėliau – į teatrą.

Eidamas į teatrą sutikau grįžtančius tėvus. Jie buvo kapinėse. Pardaviau bonkas ir nusikrausčiau į teatrą. Manęs laukė Minia ir Ernis. Spektaklis buvo puikus. Visiems patiko. Sutikome Servaitę su Ulevičiūte. Be to buvo kūma su Regina (pussesere).

Namo grįžau gerai nusiteikęs ir nuėjau gulti.

1974.V.20 (pirmadienis). 22:45

Šiandien nebuvau nusiteikęs mokytis. O kada aš esu nusiteikęs? Taip, kad pirmasis sakinys neturi prasmės.

Pirma pamoka – chemija. Paklausė atsakinėti. Truputį mokėjau. Trejetui. Daugiau nieko. Po pamokos bėgau namo. Buvau pamiršęs atnešti Simonovui užrašą. Tuo pačiu atnešiau ir Romkio papkę. Sasiska šiandien kažkodėl buvo rami. Visiškai nerėkavo.

Po lietuvių kalbos sutikau Rudį. Liepė būtinai ateiti į Dailės mokyklą. Žadėjo eiti į „Bilduką“. Aš nusprendžiau atsisakyti šios iškylos.

Per algebrą sprendėm uždavinius. Per rusų kalbą rašėme pratimus. Galvojau, kad Blažys nusuks galvą už tai, kad nebuvau treniruotėje. Truputį pasišaipė ir viskas. Po to visą pamoką tylėjo. Anglų literatūros nebuvo – išprašėm mokytojos, kad paleistų.

Parėjęs namo pavalgiau. Paskui sėdau paišyti kaleidoskopą. Ant didelio popieriaus lapo surašiau visų vardus – iš centro į kraštus. Kaip gėlės žiedlapius. Skirtingom spalvom. Labai įspūdingai atrodo. Rinksiu draugų autografus. Savo jau padėjau.

19:00 išėjau į treniruotę. Ten nieko nebuvo, net Blažio. Nuėjau į salę. Repetavo Adolio chebra. Atėjo Jurka. Jis barabanija, bet šiaip mokina Paulių. Paskui nuėjau į treniruotę. Biški pablūdijom. Nieko nenuveikėm. Po treniruotės su Laima atėjau į salę. Adolis dar teberepetavo. Pasiklausiau ir išėjom – Laima anksčiau, o aš – vėliau.

Parėjęs namo sužinojau, kad jau pradėjo gaminti ženkliukus. Rytoj lankstysiu vielutes. Turėsiu „zabovą“. Mama nupirko plavkes. Nieko, tik plačios. Reiks sutraukti gumą. O šiaip viskas, ir nieko daugiau.

Tiesa, šiandien žiauriai laužėm suolus. Pačiam gaila. O Regina tyli. Ka ji galvoja? Mane iš proto veda toks tylėjimas.

Ką gi tu galvoji?

1974.VI. 2 (sekmadienis) 18:37

Jau dvi savaitės, kai nerašau dienoraščio. Netgi nežinau nuo ko pradėti. Ką gi – pabandysiu – gal ką nors prisiminsiu. Taigi ką aš veikiau nuo gegužės 20-os?

Tiksliai prisimenu, kad tą savaitę dariau ženkliukus abiturientams (varpelius). Be to beveik kasdien mus (bachūrus) tampydavo derikas. Dėl tos karinės stovyklos. Žiauriai prigąsdino. O bijoti nebuvo ko. Aš daug filolinau, ypač iš fizikos. Grėse dvejetas iš lietuvių k. (abiejų) ir chemijos. Tačiau išėjau sausas. Taigi pirmas daugiau įsimenantis įvykis tą savaitę – paskutinis skambutis.

Varpelius padariau ir atnešiau. Atrodo, turėjo visiems užtekti. Gavau į rankas 80 rublių. Jie mano! Tačiau nežiūrint į tai ženkliukų neužteko. Kai reikėjo teikti abiturentams, užvirė kažkokia košė ir kitiems neužteko. Vienu žodžiu įvyko kiaulystė. Po minėjimo prie manęs priėjo Klimas ir parodė, kad neturi ženkliuko. Aš aplaksčiau visą mokyklą, bet ženkliukų niekur nebuvo. Teko apiplėšti auklėtoją. Tiesiog su jėga atėmiau iš jos. O kas gi beliko daryti? Paskui ėjau namo.

Paskutinis skambutis buvo gegužės 25. Tą pačią dieną mieste vyko šokių šventė ir tą pačią dieną išvažiavau į slalomą. Tiesa, tą dieną Reginos mokykloje nebuvo. Kai parėjau namo, Vita su Aida ruošėsi į šokių šventę. O apie ketvirtą aš su mama išėjome į krautuves. Reikėjo nuspirkti plavkes. Važiavome su autobusu, todėl ėjau pirkti talonų ir sutikau Reginą....

Plavkių nenusipirkau, bet nusipirkau batus. Jie visai neblogai atrodo, be to ir pigūs – aštuoni rubliai. Grįžome prieš penktą, ir jau netrukus reikėjo išeiti į mokyklą. Susikroviau daiktus ir išėjau. Blažys dar nebuvo išvažiavęs. Tada aš su Artūru staigiai nuvariau namo ir paėmiau mano radiją. O jam rūpi, kad aš paimčiau ir vyną. Tačiau jokiu būdu to padaryti negalėjau. Grįžom į mokyklą ir išvažiavom į Dovilus.

Atvažiavę pradėjome montuoti baidares. Aš su Roma stačiau „RZ`etą“. Kai sustatėm, pamatėm, kad nėra varžtų. Ačiū dievui vairuotojas neišvažiavo. Jis nusukinėjo nuo savo mašinos saują varžtų ir davė mums. Išgelbėjo... O voobšče tai fainas vairuotojas pasitaikė – linksmas ir bendraujantis.

Susistatę baidares nuleidome į vandenį ir išplaukėme į Šernus. Plaukti buvo sunku. Niekaip negalėjau nuvaldyti baidarės. Prieš Šernus sutikome mūsų chebrą – Romkį, Minią, Adolį, Liolę, Remą, Eglę, Violetą, Vylę ir Rasą. Mane jie sutiko džiaugsmo šūksniais. Truputį paplaukėme į priekį. Jie eina krantu. Lipame į krantą. Bazė jau atvažiavusi. Traukiame į krantą baidares ir kuriamės. Iš karto kuriam laužą, nuvarau panas plauti katilus ir atnešti vandens. Kol išvirėme vakarienę, sutemo. Aš taisausi prie Eglės. Paskui ilgai sėdėjome prie laužo ir kalbėjom. Gintas grojo gitara. Po to atėjo Romkis, Minia ir Adolis. Kai Adolis pradėjo blūdyti su gitara, supratau, kad jis – išgėręs. Blažys nuėjo gulti. Tada kaifas apėmė Minią ir Romkį. Vienu žodžiu turėjome vargo su jais. Aš irgi pradėjau vaidinti girtą. Visai panašu. Paskui tampiau Minią. Vėliau aš su Vytu E. buvom palapinėje pas Vylę. Apie antrą nakties nuėjau miegoti. Miegojau šiltai ir atsibudau septintą. Atvažiavo Ernis. Iš karto paėmėm baidarę ir aš su Algiu plaukiojom. Visai neblogai išeidavo. Paskui treniravaus su Roma. Po pusryčių vėl treniravomės.

Po to prasidėjo varžybos. Pirmame plaukime išplaukę iš 5-tų vartų kliudėme 11-us ir surinkome apie 1000 baudos taškų. Bet tai buvo ne visai mūsų kaltė. Mus nustūmė Pargaliauskas iš VIII vidurinės.

Antrame plaukime susikaupėme: I vartai – be baudos, II – be baudos, III – be baudos, IV – irgi, V-uose – 10 baudos taškų, VI – be baudos, VII -10 baudos taškų, VIII, IX, X, XI, XII - be baudos. Viso surinkome dvidešimt baudos taškų ir pakilom į pirmą vietą. Gintas su Vytu taip pat laimėjo pirmą vietą. Mes – čempionai.

Tą dieną labai lijo, ir mes sušalome Ačiū dievui atvažiavo Artūro tėvai ir išsivežė su „Moskvičiumi“. Parvežė iki pat namų.

Pirmadienį mokykloje nieko neveikėme. Simuliavom. Antradienį žadėjome eiti fotografuotis. Tiesa, pirmadienį po pamokų rašiau mokyklai plakatą „Rinkiminė apylinkė Nr. 12”. O fotografavomės antradienį. Buvau blogoje nuotaikoje. Paskutinė pavasario diena, kai aš matau Reginą... Taip, įvyko tai, ko ir tikėjaus – šis pavasaris neatnešė nei laimės, nei džiaugsmo. Išėjau namo blogai nusiteikęs. Be to labai nenorėjau važiuoti į tą stovyklą. Bet ką padarysi – drožiu iš medžio automatą. Iki 17:30 užbaigiau. Susikroviau kuprinę, paėmiau „automatą“, atsisveikinau su tėvais ir išėjau. Visi žiūri kaip į durnių. Gerai, kad autobuse tokių „durnių“ buvo daug. Iš 13-os vidurinės išvažiavome į poligoną.

Trečiadienį nuo pat ryto lijo, buvo šalta. Bet užsiėmimai vistiek vyko. Išvedė mus į lauką ir muštravojo. Tačiau iki galo nepabaigė. O 17:00 buvo stovyklos atidarymas. Atvažiavo derikas. Visas patenkintas.

Ketvirtadienis – nariadas. Aš budėjau virtuvėje. Didžiausia nesąmonė – visą dieną plauti indus. Tiesa, priešpiet važiavome į šaudyklą. Šaudėm iš automatų (tikrų). Vieną kartą pataikiau į devintuką. Serijos visiškai nepataikiau. Už tą nariadą gavau padėką iš stovyklos viršininko. 

Penktadienį mokė taktikos. Rodė, kaip eiti į ataką. Šeštadienį surengė aliarmą. Nužygiavom apie 20 km. Į ataką ėjom su trim tankais. Nė patys nematėm, ką mes ten puolėm. Bet po to leido apžiūrėti tanką. Buvau įlindęs į vidų. Labai ankšta ir trūksta oro.

Nusikalėm kaip šunys. Grįžom į stovyklą, nusiprausėm, pavalgėm ir dribom miegoti. Naktį iš penktadienio į šeštadienį darėm Algiui „tiomną“. Prigąsdinom bachūrą.

Sekmadienį atsikėliau geros nuotaikos. Tą dieną visi važiavome namo. Tačiau iš karto po pusryčių mus vedė į dar vieną išbandymą – visiems reikėjo pasėdėti tranšėjoje, kol virš galvų pravažiuos tankas. Nieko ypatingo. Grįžom tvarkėmės ir po pietų išvažiavome .

Taigi, kas įsimintina? Visų pirma tai, kad maitino grikių koše. Jokios košės daugiau nedavė. Toliau – visą laiką miegojau šiltai ir nesušalau. Be to išmokome žygiuoti su daina. Dar įsiminė šaudymo pratybos ir žygis. O šiaip tai nieko baisaus, be reikalo bijojau.

Taigi, grįžau namo apie 15:00, o namie nieko nėra. Laukiau, laukiau ir pritrūko kantrybės. Išdaužiau langelį ir atidariau duris. Norėjau šikti. O po dviejų valandų parėjo namiškiai. Banga iš karto užpuolė. Užilsusi ir pavargusi. Buvo pliaže. Visą vakarą dalinausi įspūdžiais. O vakare tėvai pasakė, kad turėsiu eiti dirbti. Reikės.

1974.VI. 3 (pirmadienis)

Diena vėl apsiniaukusi. Nežinau nei ką veikti. Buvau mieste, mačiau keturis negrus. Labai įdomiai apsirengę. Parsinešiau iš kanceliarinių skiedėjo dažams, žalio guašo, popieriaus, knopkių, pieštukų. Paskui ‚atnaujinau“ savo kuprinę. Vienu žodžiu – užsiėmiau dažymu. Kai grįžo tėvai, ėjau pirkti jiems bilietų į kiną. Sutikau Neringą su Dalia ir Eglę. Kokteilinėje gėriau kokteilį. Grįžęs iki vėlyvo vakaro puošiau kuprinę. Viskas.

Labai pasiilgau Reginos. Bet reikia ilgiau jos nematyti, nes tada viskas užsimirš. Viskas iki galo. Tu taip norėjai...

1974.VI. 4 (antradienis)

Šiandien iš ryto ėjau į mokyklą. Prasidėjo praktika. Nunešiau Simonovui tą medinį automatą ir gavau ketverta. Paskui jis mus paleido. Sutikau Klimus. Šiandien jiems rusų k. egzaminas. Pakalbėjome.

Romkis nuėjo į pataisas, o aš su Gintu – į pliažą. Buvo šalta, tad gulėjome kopose. Pasideginome porą valandų ir grįžome. Truputį pasivalkiojome ir nuėjom pas Algį, o jo nebuvo namie. Taip ir išsiskyrėme. Grįžęs namo pavalgiau ir sėdau rašyti dienoraštį. Jaučiu, kad kažkas jį skaitė. Įdomu kas – Vita ar Aida?

Taiga nieko daugiau. Viskas po senovei. Reiks parašyti laišką Nadiai.

Įdomu, ką dabar veikia Regina?