1974.IV.18 (ketvirtadienis)

Antrą kartą savo gyvenime pradedu vesti dienoraštį. Pirmąjį dienoraštį vedžiau 3 mėn. Šis – antrasis. Net pats nesuprantu, kodėl jis man reikalingas. Tikriausiai todėl, kad man reikia kasdien atlikti išpažintį, o aš neturiu kam. Tad tegul aš atliksiu ją kasdien dienoraščiui. Aš norėčiau, kad šis dienoraštis taptų mano gyvenimo knyga. Jeigu jis paklius kam nors į rankas, tai gal būt kažkas nesupras mano minčių ir juoksis. Todėl aš kreipiuosi į visus – ką perskaitėte, tą ir užmirškite. Be dienoraščio aš vienišas, o dabar bus kam papasakoti savo džiaugsmus ir sielvartus. Tegul bus taip.

Taigi – balandžio 18-oji. Jau 17 dienų, kaip man 17 metų. Vakar gavau laišką iš Vito. Jaučiasi, kad jis pasidarė rimtesnis. Nejaugi mes su juo taip panašūs? Juk ir aš šiek tiek pasikeičiau. Seniau buvau linksmas ir judrus. O dabar man liūdna. Pavasaris…. To liūdesio priežastis – pavasaris ir Ji. Ji žino, kad aš kenčiu dėl jos, aš pats tai pasakiau. Regina galvoja, kad tai – susižavėjimas, kuris greitai praeina. Kada kalbėjau telefonu, ji sakė: “O tu daugiau pavaikščiok ir susirasi mergaitę”. O širdžiai neįsakysi. Kitos aš nerasiu, kol matysiu ją. Mokykloje aš sėdžiu ir žiūriu į ją, mąstau apie ją…

Ką aš šiandien veikiau? Pirma pamoka – lietuvių k. Rašėme diktantą. Parašiau vidutiniškai. Antroji – literatūra. Prasėdėjau nepajudintas. Mąsčiau apie pavasarį, gamtą ir ją. Visiškai nebenoriu dirbti. O 3 pamoka – algebra. Uždavinius padariau namie, o namų darbus nusirašiau. Tačiau jų nerinko. Uždavinius supratau.

Per pertrauką sužinojau, kad Regina nevažiuos į talką. Visas apsiniaukiau. Kodėl mes tokie abejingi vienas kitam? Negi nieko negalima padaryti? O man gera, kai ji šalia ir jos šypsena maloniai nuteikia ir sušildo. 4 pamoka – anglų k. Prieš jos pradžią sužinojau, kad bus kontrolinis. Nusiteikiau dvejetui. Simuliavau ir nieko gero neparašiau. Trejetą gausiu. Bus gerai. Fizika praėjo lengvai. Fizikorius įdomiai pasakojo, pažvengėm. Biologijos nebuvo. Ėjom namo. Parėjau, pavalgiau, pasėdėjau ir išėjau į kirpyklą (apie pusę trijų). O ten, žinoma, nukirpo kaip nori jie, o ne kaip norim mes.

3 valandą ėjau prie kelto, turėjo vežti į Smiltynę, į talką. Keltas išplaukė be manęs ir, atrodo, be mūsų klasės. Nuėjau į mokyklą – ten nieko nėra, grįžau prie kelto – irgi nėra. Supykau ir nuėjau namo. Prasėdėjau iki 6 valandos, nieko neveikiau. Svajojau. Paskui „puošiau“ šį sąsiuvinį. Štai ir viskas šiandien, ką padariau.

Reikia Vitui parašyti laišką. Nežinau, ką jam rašyti? Juk taip nuobodu čia sėdėti ir nieko neveikti. Tiesa, žadėjo parūpinti darbo iki Gegužės 1-osios. Būtų gerai. Pinigų uždirbčiau. Nors būtų kas veikti. Nu čia dar pažiūrėsim. Ką dar? Neišeina man Regina iš galvos. Aš jai žiauriai pavydžiu. Ir ......ui pavydžiu dar žiauriau. Kartais galvoju: kas ji -Regina? Kas ji per žmogus? Ne, tikriausiai aš psichas, nes man lenda į galvą visokios kvailos mintys. Bet iš tikrųjų kartais atrodo, kad ji - pasileidusi merga, tik moka slėptis. Bet būna visai priešingai. Tada man atrodo, jog ji skaisti ir neliečiama, ji – dievaitė, nužengusi nuo Olimpo. Štai kokia ji man paslaptinga! Ji neprieinama, nes aš labai mažas prieš ją moraliniu atžvilgiu. Taip tikriausiai ir yra. Ir aš esu nevertas jos. Nes kokia bloga ji bebūtų – aš blogesnis. O ji – labai gera. Kad taip sužinojus, ką ji galvoja?

Ką galvoji, Regina?

1974.IV.19 (penktadienis)

Atėjau į mokyklą nusikirpęs. Liūdna. Visi pastebi. Sako, kad blogai. Iš tikrųjų – labai blogai nukirpo. Prasėdėjau anglų k., istoriją, per geometriją sprendžiau. Nenorėjau eiti į budėjimo perdavimą. Paskui tingėjau būti fizikoje. Tiesa, per perdavimą derikas kalbėjo apie sprogmenis. Įdomu – pasijuokiau. 5 pamoka – fizinis. Daryti tingėjau. Prasivalkiojau visą pamoką. Matavom su Erniu tako ilgį, skaičiavom ratus. Per kitą fizinio pamoką reiks sportiniu ėjimu nueiti 3 km. Bus labai sunku.

Po fizinio pamokos grįžau į klasę ir radau Reginos parkerį ant jos suolo.

Rusų k. pamoka. Blažys atėjęs norėjo užvesti kalbą apie orientacinį. Norėjo pasakyti man naujieną. Bet aš pats gerai ją žinojau dar sekmadienį – būtent tai, jog daviau forų kai kuriems bazės „asams“. Vienu žodžiu kalbos užvesti nepavyko B....iui nieko nebeliko kaip tik klausinėti. Nu manęs, žinoma,  neklausė. O aš tuo tarpu išardžiau Reginos tušinuką dalimis ir suvyniojau jas po vieną į popierių. „O ant popieriaus atitinkamas komentaras. Kai nusiunčiau jai pirmą gabaliuką, ji pagalvojo, kad aš vėl ką nors pripaisčiau, tai perdavė Skriagai. Nežinau ar ta išvyniojo ar ne. Vėliau daviau Reginai dar sekančias dalis, kol pagaliau ji suprato kad aš čia siuntinėju jos tušinuką. Ji gražiai nusišypsojo, paraudo ir pasakė „ačiū!“

Parėjęs namo nieko neveikiau. Paskui pavalgiau ir pradėjau raustis po „Nemunus“. Suradau viename numeryje „Gaudeamus Igitur“ gotiškomis raidėmis ir stengiausi nukopijuoti. Nieko neišėjo. Popierius blogas. Vėliau mokinaus rusų k. Žiūrėjau televizorių – konkursą, Begrodamas sulaužiau lazdelę. Suklijavau. Biškį laikys, bet neilgai. Tai tiek šį vakarą. Einu toliau mokintis.

1974.IV.20 (šeštadienis).

Pirma pamoka – anglų. Nervavom mokytoją. Niekas nepadarė namų darbų. Mokytis pradėjome blogai. Sekanti pamoka – rusų k. Klausinėjo ištrauką mintinai. Mane, kaip orientacininką patį paskutinį. Nors nemokėjau, nieko neparašė. Chemijos nebuvo. Visi bachūrai valgėme bufete bulkas ir gėrėme pieną. Po to suruošėme klasėje nedidelį bardaką. Tačiau prieš skambutį aš pradėjau tvarkyti – pagailo Reginos. Ji budi. Per lietuvių k. sėdėjau ramiai. Atnešė diktantus. Regina vienintelė iš klasės gavo penketą. Aš gavau 3. Liko 2 karinio pamokos. Pasityčiojimas iš mokytojo, nesinori net prisiminti. Jis avinas kaip reta. Svajoju apie Reginą. Kęstas sakė, kad aš mulkis dėl to, kad nesėdu pas ją. Ji sėdėjo viena. Iš tikrųjų aš mulkis.

Parėjau namo, pavalgiau. Iki penktos žiūrėjau ledo ritulį ir truputį būgnijau. Penktą parėjo girtas tėvas ir parsivedė kažkokį senį. Aš išėjau į mokyklą, į repeticiją. Susitvarkėm aparatūrą, tačiau repetavo liaudies šokėjai (spaliukai), tai buvom priversti laikinai nutraukti repeticiją. Tuo metu su Rudžiu ėjau pas jį namo. Pirmą sykį buvau jo apartamentuose. Įspūdis nekoks. Viskas senoviška ir neskoninga (!) Grįžome atgal. Kol spaliukai šoko sėdėjau prie būgnų. Beveik nieko neišeina. Spaliukai išėjo. Tada Adolis ir mažiukų ansamblis grojo visą vakarą. Mes su Rudžiu blūdijom. Atėjo Valda ir Laima. Prieš jas atėjo Vytas. Taigi visai neįdomu. Kai jie baigė groti (ansamblistai) – apie 21 val. aš pradėjau mokytis mušti būgnus. Vėliau mušė Vytas ir... davė man forų. Taip, jis muša geriau ir aš jam pavydžiu. Po repeticijos valkiojaus su Algiu ir Adoliu. 22 val. grįžau namo. Tėvas ir svečiai tebegėrė. Kai svečiai išėjo, jis nuėjo gulti. Nu ir ačiū dievui. Aš tuo tarpu mokinau būgnyti ant sofos. Mama irgi išgėrus, todėl jai atrodo, kad aš atsikalbinėju ir užgaulioju ją. Išėjo plauti grindų. Valio!

Atleisk, Regina, kad tave užmiršau... Tačiau aš svajosiu dar šią naktį... Labanaktis, Regina! Labanaktis! Tu jau miegi, o aš galvosiu apie tave ir tavo kasas...

1974.IV.21 (sekmadienis)

Voliuojausi lovoje iki 10:30. Atsikėliau, pavalgiau pusryčius. Iki 12 val. sėdėjau, būgnijau, rašiau Vitui laišką. 13 valandą paskambino Ernis ir liepė ateiti į mokyklą, į repeticiją. Aš staigiai paskambinau Gintarui. Tas irgi žadėjo ateiti. Po to nuėjau į mokyklą. Ten dar repetavo šokėjai. Buvo Laima, Regina. Mūsų kamurkėje lindėjo Adolis, Jurka ir Liudas. Kai šokėjai baigė, mes išsitempėme savo turtą ant scenos. Ernis padėjo. Vėliau dar atėjo Gintaras. Paskui pasirodė persirengusios (žmoniškai) Regina, Laima ir Vilė. Jos laukė, kol mes pradėsime repetuoti, tačiau laukė ilgai. Mes vis nepradėjome. Kelis sykius kalbėjau su Regina. Ji nuostabi! Visais atžvilgiais.

Paskui jos išėjo ir grįžo be Reginos...

 Jurka parodė, kaip reikia mušti, tai aš pradėjau mokintis. Nors ir labai sunkiai, bet po biškį einasi. Truputį grojau su visais. Dar reikia mokintis ir mokintis! Vėliau Laima išėjo ir grįžo su Valda. Pradės dabar valkiotis po repeticijas. Nepatinka man tai. Geriau ateitų Regina. Kai ji šalia – gera. 18:30 išėjome namo. Namie pavalgiau, sutvarkiau nulaužtą lazdelę, truputį mokiausi. 20:00 vėl atėjau į mokyklą. Ginto nebebuvo. Repetavom keturiese – aš, Algis, Adolis ir Liudas. Visai neblogai išeina. Mėginau dainuoti. Kol kas esu beviltiškas (bent jau aš taip manau). Repetavom iki 22:30. Grįžau namo su Liudu. Tėvai nieko nesakė.

Regina! Šios kelios eilutės – tau. Tu ir vėl mano akyse. Ir tavo kasos, akys, lūpos.. Tu nepakartojama. Atsisveikinu su tavimi šiandien. Labanaktis, Regina! Saldžių sapnų tau!

1974.IV.22 (pirmadienis).

Labai jau nenorėjau keltis. Patiko drybsoti. Atsikėliau be 20 aštuonios. Kol susisegiau kulionikus ir 8 atėjo. Pavalgiau pusryčius, susidėjau knygas ir išėjau į mokyklą. Į chemiją pavėlavau. Nėjau, bet taisiau klasėje suolus. Suvaržiau daug varžtų. Be to mokinaus ištrauką mintinai (rusų k.). Antra pamoka – literatūra. Sasiska pagavo mane nesiklausant ir parašė šaibą. Liepė tėvą atvesti. O aš jai ir sakau: „Mano tėvas pas svetimas nevaikšto“. Klasė žvengė, o ji girdėjo, bet apsimetė neišgirdusi. Tiesą pasakius mano padėtis iš literaržtūros – beviltiška. 4 šaibos!

3 pamoka – algebra. Šiek tiek naudos suteikė, bet nuotaika jau kritusi iki minimumo. Truputį išmokau spręsti uždavinius. O aplamai tei sėdėjau užsimerkęs. Taip nervai greičiau pailsi.

Per rusų kalbą Blažys truputį pralinksmino. Bet tik truputį. Parodė nuotraukas iš ekskursijos po Maskvą. Ir vėl nuotaika... Paklausė ištrauką. Atsakiau, bet galėjau daug geriau. Regina truputį pasakinėjo. Šiandien ji be kasų.

Anglų literatūra. Pusę pamokos rašome. Tai vienintelė pamoka, kurioje jaučiuosi normaliai. Klausė atsakinėti Adolį, Romkį, Kęstą. Manęs neklausė. O juk galėjo! Man juk reikia!... Kitaip aš iš viso nesimokysiu. Po pamokos su Adoliu susitarėme šiandien repeticijos nedaryti. Laima klausė, o aš jai su šypsena atsakiau „Ne, nedarysime“. O ji – „Nu ir ačiū Dievui“. Iš tikrųjų – nu ir ačiū Dievui.

Parėjau namo. Pavalgiau. Skambino mama iš darbo. Siūlė man piešti plakatą. Reikia nupiešti gegužės pirmąjai ant tribūno Lenimo portretą, balandį, dar ten kažką. Maždaug už 160 rublių. Gerai būtų, bet ar sugebėsiu. Nieko doro nesutarėm.

Pusę keturių išėjau į Dailės mokyklą. Atėjau pirmas. Po to atėjo Klimai, vėliau – Rudis. Net piešti man nebeišeina. Per pertrauką atėjo Neringa, tai skaldėm bajerius. Po pamokos Klimai ir Vainoraitė tempė mane į paskaitą. Aš nuėjau su Rudžiu. Kalbėjomės apie būgnus, estradinį.

Parėjau namo, sėdėjau. Mokytis neina. Buvau krautuvėje. Kai grįžau, paskambino Algis ir liepė ateiti į mokyklą. Mėginau aiškintis, o jis durnas – „prikazano – podčiniaisia“. Nuėjau į mokyklą, bet ne dėl jo. Nu būgniju, ten Ernis buvo, paskui atėjo Vytas  su draugu, Kęstas, Laima ir Regina. Aš jiems porą breikų suariau. Regina porą kartų nusišypsojo. Groti neina...

Regina... Paslaptinga tu ir aiški kaip diena. Geriau man būtų, jei žinočiau, ką tu galvoji. Aš maniau – neturiu artimo žmogaus, gal tu... O tu tik vilioji savo šypsena į pražūtį. Kaip aš nekenčiu visų tavo gerbėjų! Ne, Regina, šis pavasaris neatneš man nei džiaugsmo, nei laimės. Neatneš todėl, kadtu taip arti ir labai toli. O aš negaliu be tavęs. Ir kodėl aš toks siplpnavalis? Aš niekinu save. Aš nevertas tavo jausmų. Nevertas, nes mano jausmai pernelyg žemi palyginus su tavaisiais. Tu graži, o aš – ne. Tai irgi trukdo mums suartėti. Taip, viskas prieš,... tačiau nepaisant to, tu lisi man brangi. Labanaktis, Regina!

1974.IV.23 (antradienis).

Pirma pamoka – geometrija. Šiaip taip išsprendžiau kelis uždavinius, daugiau neina. Sėdėjau užsimerkęs.

Istorija. Irgi nieko blatno. Abejingas esu aplinkai. Žiūrėjau į lubas. Kodėl? Nežinau...

Fizika. Fizikorius aiškino, rodė filmą. Aš galvojau apie Reginą.

Anglų k. Pripeckiojau su kreida Eglės suolą. Nuobodžiavau. Namų darbus buvau padaręs.

Fizinis lavinimas. Lakstėme lauke. Šalta ir žvarbu. Nieko doro nepadarėme.

Muzika. Regina atėjo palaidais plaukais! Sėdėjau ir žiūrėjau į ją. Iš kontrolinio gavau penketą. Po velnių tą penketą!  Regina... Ji sėdėjo ramiai ir mąstė. Koks gražus jos profilis!

Po pamokų einu prie 16 kabineto. Antrą sykį žada priimti į komjaunimą. Posėdis neįvyko, nes kažkoks ten lektorius skaitė paskaitą apie antitarybinę veiklą. Įdomi paskaita. Dalyvavau iš bachūrų aš ir Ernis.

Parėjau namo 3 valandą, pavalgiau. Paskui kažką veikiau. Šiandien pas mane bloga nuotaika. Blogesnė negu bloga. 18 val. sukroviau į sakvojažą fizinio aprangą, lazdeles, paėmiau Ginto gitarą ir nukulniavau į mokyklą. Pagal Blažio komandą mes „treniravomės“ mokyklos stadione. Mes – tai silpnesni orientacininkai. Visai nejutau, kaip ariau ratą po rato. Pro langą iš scenos pažiūrėjo Regina. Ji kažką sakė, o aš šypsojausi. Po treniruotės nuėjau į aktų salę. Ten buvo Liudas. Paskambinau Algiui ir atėjau į salę vėl. Šokėjai dar tebešoko. Aš žiūrėjau į Reginą. Ji nuostabi!

Paskui atėjo Algis, Adolis ir Gintas. Kai šokėjai baigė, mes išsitempėme savo „turtą“ į sceną. Pradėjom repetuoti. Truputį jau pramokau. Bet dar reikia mokytis ir mokytis. Apie 10 val, atėjo Jurka. Nu, pradėjo jis groti, ir, žinoma, sulaužė lazdelę. Dabar jau galutinai. Į šipulius. Reiks pirkti naują. Bet užtat buvo nepakartojamas rokas.

Grįžau namo 11 valandą. Mama pyko, bet nieko.

Tu jau miegi, Regina? Tikriausiai miegi. Jau vidurnaktis. O aš negaliu užmiršti tavo akių, lūpų, šypsenos, kasų, negaliu užmiršti tavo veido, negaliu pamiršti tavęs, Regina... Tai nuostabus vardas. Karalienė – taip išvertu iš lotynų kalbos. O tu esi grožio karalaitė. Tavo nuostabūs plaukai, o tu pati – švelni kaip žiedas. Aš meldžiu Dievą, kad rytoj ateitum į mokyklą su kasomis. Ne, aš išeisiu iš proto. Jau greitai. Taip, Regina, aš žaviuosi tavimi, bet tai nesuteikia džiaugsmo. Bet nereikia daug žodžių. Dabar einu sapnuoti tave. Labanaktis, Regina!

1974.IV.24 (trečiadienis)

Regina atėjo į mokyklą ne su kasomis. Gaila. O aš laukiau.

Fizikos pamoka. Žiūrėjome filmą. Regina su Valda pavėlavo, vėliau atėjo Algis. Pamokos gale rašėme atsakinėjimą. Parašiau gerai.

Istorija. Mokytoja vėl blūdijo. Prasėdėjau visą pamoką nepajudintas.

Prieš anglų k. atsistojau ant paskutinio suolo ir žiūrėjau. Regina nuvarė, nes jai reikėjo atsisėsti. Aš jai nuvaliau suolą. O ji klausė, kodėl mes neleidome joms vakar būti repeticijoje. Atsieit „davėme suprasti, kad jos mums nereikalingos...“ Ji nežino, kaip yra reikalinga. Paprasčiausiai neatėjo ir dabar kažko norėjo.

Skauda kojas. Po tos treniruotės. Vos nuėjau į anglų literatūrą. Mokytojai aišku, kad mes nepasiruošę. Todėl skaito ir verčia tekstą. Aš nieko negirdėjau, nes kalbėjomės su Kęstu. Jis būrė Algiui 3 kartus ir 3 kartus išėjo, jog Regina myli Algį. Vaikiška.. Tuom viskas pasakyta.

Per literatūrą Sasiska kvietė atsakinėti. Atsakiau neblogai, o ta užsivedė ant netvarkingos klasės. Gavau trejetą. Jinai gluša.

Per rusų k. šokėjai išėjo į repeticiją. Mes mokėmės. Nieko ypatingo.

Po pamokų nuėjau prie aktų salės. Truputį pažiūrėjau į Reginą. Ir viskas. Nuėjau namo.

Į Dailės mokyklą nėjau. Užsnūdau prieš keturias ir atsibudau prieš penkias. Adolis davė nuo kamūrkės raktą, reikėjo eiti pabūgnyti. Tingėjau. Ieškok ten Jurką su Liudu. Daug darbo. Sėdėjau namie ir piešau reklamas. Ir taip iki vakaro. Pusę dešimtos atėjo Liudas. Pasėdėjo ir išėjo. Rytoj susitarėm repetuoti. O dar krosas! Žiauru. Taip tingiu mokytis. Ir kodėl aš toks silpnavalis?

Kai baigiu rašyti, tu, Regina, jau miegi. Dabar jau po vidurnakčio. O kaip aš noriu tave susapnuoti! Regina…. Labanaktis! Pailsėk, rytoj generalinė repeticija. Kokia tu graži! Labanaktis, Regina!