1974.IV.27 (šeštadienis)

Ką tik grįžau iš vakaro. Nuotaika labai bloga. Ir dienoraštis nevestas dvi dienas. Taigi ketvirtadienį ir penktadienį visas pamokas praleidau pas Žitkauską – rašiau parodai eksponatų pavadinimus. Ketvirtadienį į krosą nėjau, o penktą valandą rašiau pas „geležinį“, Po to nuėjau pas šokėjus į repeticiją. Kalbėjausi su Regina. Po repeticijos ji pasakė, kad sekmadienį ruošia „žiburėlį“. Mes nutarėme jiems pagroti. Aš negrosiu, gros Adolis, Liudas, Jurka ir Brikas. Tai todėl buvau mokykloje iki pusės dvyliktos – jie darė repeticiją.

Penktadienį buvau treniruotėje, po to – mokykloje. Buvo koncertas, šoko Regina. Ji nuostabi. Paskui grojo ansamblis ir jiems nieko neišėjo.

Karinis praėjo svajonėse apie Reginą.

Šiandien Vita šventė gimimo dieną. Parėjęs namo padėjau jai. Paskui atvažiavo Rita. Aš pradėjau ruoštis vakarui. Išėjau penktą valandą. Mokykloje buvo Brikas. Prasėdėjome iki šeštos ir tada įėjome į salę. Aš mokiausi groti ant būgnų. Minėjimas praėjo neįdomiai. Per šokius pirmąjį šokį šokau su Regina. Buvau linksmas. Per merginų ji manęs neiškvietė. Aš apsiblausiau. Per antrąjį merginų šokį ji mane iškvietė. Kai šokau paskutinį šokį (šeiką) – nesikalbėjome. Paskui prašiau ją palydėti. Ji nenorėjo. Regina....

Bet aš per daug švaistau tą nuostabų vardą. Aš negaliu be jo. Kai ėjome namo, mes jas susitikome. Ji nupirko saldainių. Pavaišino. Lydėti nenorėjau. Nuėjau su Algiu prie Dangės ir pasėdėjome ant suoliuko. Paskui grįžau namo.

Ryto varžybos. Estafetėje aš bėgu I-mu etapu, o penktą valandą – žiburėlis. Ateisiu pas tave, Regina.

Tu nežinai, ką man pasakyti. Aš irgi nežinočiau, Regina. Aš visiškai pasiklydau. Negaliu nieko padaryti. Nejau tai neįmanoma? Šiandien Vita sakė, jog sapnavo, kad tu – mano žmona. Kvaila. Taip nebus. Nors širdyje aš taip manau. Bet ką man daryti, Regina? Tikriausiai aš tave myliu. Aš labai norėčiau tave mylėt. Bet ne, aš nesugebėsiu paaukoti save tavo meilei. Tai neįmanoma, nes aš – bailys. Aš bijau visko – tavęs ir visų. Aš vienišas, tai kam gi man gyventi? Geriau jau būčiau nesutikęs tavęs.

Regina, Regina! Negaliu be tavęs. Aš drebu pamatęs tave. Kas tai per jausmas? Ir kas bus, kai mes išsiskirsime? Paistau aš čia tau. Kažkas atsitiko...

Labanaktis, Regina! Tu jau miegi. O kaip aš noriu, kad tu miegotum ramiai ir taikiai. O aš pasinersiu į savo minčių okeaną. Iki pat kaklo.

Miegok, Regina! Labanaktis….

1974.IV.28 (sekmadienis)

Atsikėliau po dešimtos penkiolika. Pavalgiau, susiruošiau ir išėjau į varžybas. Galvojau, kad pavėluosiu, nes atvažiavau į startą pusę dvylikos. Bet aš apsirikau – startas dear nebuvo duotas. Staigiai persirengiau ir po keletos minučių startavau. Bėgau paskui Šimkų iš aštuntos vidurinės. Tempas nežmoniškas. 5 kilometrus prabėgau per 32 minutes 23 sekundes. Nuo Šimkaus atsilikau 36 sekundėmis. Savo etape buvau penktas, po Zalepūgo (jis – ketvirtas). Antru etapu bėgo Maskolaitis ir Vaska. Iš aštuntos vidurinės antruoju bėgo Lapinskas. Jis užmetė penkias minutes, o Vaska praėjo trasą per 54 minutes. Trečiu etapu bėgo Vytas ir Šatinskas. Iš aštuntos ėjo Zenka. Vytas pasivijo Zenką, bet pralenkti nepajėgė, atsiliko 7 sekundėm. Šatinskas atsiliko smarkiai ir nepaėmė 2 punktų. Antrąją komandą diskvalifikavo. Mes paėmėm II vietą (po aštuntos vidurinės mokyklos). Panos paėmė I vietą.

Po varžybų grįžau namo, pavalgiau. Truputį mokinaus. Penktą valandą išėjau į Žiburėlį. Bet mokykloje dar vyko šokių konkursas. Truputį pažiūrėjau, paskui buvau su Algiu mieste. Kai grįžome sutikome mokykloje Jurką, Adolį ir Liudą. Jie turėjo 3 bonkas vyno. Kai konkursas baigėsi, sunešėme vyną į mūsų kamorkę. Bet pamatėme, kad nėra aparatūros. Skambinome visais numeriais. Galų gale raktą gavome. Jį atnešė bosistas. Kai žiburėlisn prasidėjo, mes rakti dar neturėjome. Baisiai buvau supykęs ant Briko. Atsidariau langą, atsisėdau prie jo ir susikėliau kojas ant palangės. Rašiau Vitui laišką. Kai gavome raktą, nuotaika pakilo. Sunešėme aparatūrą, jie susitarė ir atidarėme sceną. Visi paplojo.  Atsidariau langą, atsisėdau prie jo ir susikėliau kojas ant palangės. Rašiau Vitui laišką. Kai gavome raktą, nuotaika pakilo. Sunešėme aparatūrą, jie susitarė ir atidarėme sceną. Visi paplojo. Groti jiems išėjo labai gerai! Pirmą šokį Algis šoko su Regina. Vėliau su ja šokau aš. Visi šoko šeiką, o mes – apsikabinę. Mokytoja Servaitė žiūrėjo ir juokėsi. Vėliau aš šokau ir su ja. Ji pasakė, kad Regina – man prijaučianti šokėja. Po šokio nuėjau į užkulisius. Visi bachūrai gėrė. Truputį išgėriau. Paskui kalbėjaus su Regina balkone. Su ja labai gera.

Be to šįvakar šokome visokias polkas. Tiesa, Jurka buvo išėjęs, bet paskui atejo su Ričeliu. Nu vobščeem viskas buvo o`key! Daugiauusiai, žinoma, šokau su Regina. Man niekas nerūpėjo, tik ji. Po žiburėlio mesvaikščiojome, buvome prie Dangės, sėdėjome ant suoliuko, kalbėjomės. Buvo dar Algis su Laima. Prasėdėjome iki pusės dvyliktos. Aš pasakiau Reginai, kad vedu dienoraštį. Ji irgi veda. Paskui mes nuėjome prie autobuso ir ilgai laukėme. Algis su Laima nuėjo ir mes likome dviese. Stovėjome ir kalbėjomės. Žiūrjau į ją. Paskui ji nuvažiavo. Parėjau namo. Visi miega.

O tu, Regina, dar nemiegi. Tikriausiai nemiegi. Aš irgi nemiegu. Aš prisimenu tave, o tu mane? Kaip gera buvo šiandien su tavimi! Tu buvai nepaprastai graži. Ne, aš nežinau, kas bus rytoj. Tu nuostabi! Man trūksta žodžių.... Aš dūstu... Čia nereikia kalbėti.

Labanaktis, Regina! Aš būtinai perduosiu tavo dovaną Aidai. Būtinai...

Labanaktis! Aš labai noriu tave susapnuoti.....

1974.V.3 (penktadienis)

Jau nuo pirmadienio neėmiau dienoraščio. Manyje įvyko kažkoks tai lūžis. Jaučiausi (ir dabar jaučiuosi) lyg psichas.

Pirmadienį, IV.29 rašėmė chemijos rašomąjį. Aš nieko neparašiau. Galvojau apie Reginą. Per lietuvių kalbą atėjo Dodienė. Pyko ant mūsų, kad nėjome išlydėti Rasos. Paskui su Valentinaite išvyko jos pasitikti. Tada aš nusprendžiau dingti iš pamokų, bet visi sugalvojo eiti pasitikti Rasos. Nusiplovėm iš algebros, rusų ir anglų kalbos. Iš pradžių vaikščiojau vienas. Negaliu pamiršti Reginos šypsenos. Vėliau su visais išėjau į Mažąjį Kaimelį. Pamatėme, kaip Rasa pravažiavo su „Volga“. Nesustojo. Tada nutarėme grįžti. Ėjome visu būriu. Man labai norėjosi būti miške. Pirmieji ten pasukome aš ir Kęstas. Vėliau prisijungė Laima, Valda, Antoška, Romkis, Adolis, Artūras. Algis nuėjo su panom, bet paėjęs maždaug 100 metrų, atėjo pas mus su Regina. Nuėjome į mišką ir žaidėme visokius žaidimus. Konkrečiai – tokius, kur reikia bučiuotis. Šlykštu buvo žiūrėti į Reginą, kada ji sasalinosi su Romkiu. Kaip kurva. O gal ji trokšta būti panaši į jas? Betgi kalčiausi dėl to būsim mes, bachūrai. Ir tik mes. O manęs ji bijojo. Bijojo bučiuotis. Aš supykai ant jos žiauriai. Ir bučiuotis visai nenorėjau. Nežinau, kodėl aš toks lebeda?

Grįžau namo, pasėdėjau ir išėjau į repeticiją. Repetavome nuo keturių. Apie septintą atėjo Laima ir Regina. Aš beveik nekalbėjau. Įdomu ar ji tikrai nenori atrodyti „skaisti“ ir „šventa“. Kad tik nebūtų taip!...

Po repeticijos Adolis ir Algis nusivedė jas pas Algį. Aš atsikaliau nuo jų, vaikščiojau, sėdėjau pre Dangės ir krausčiausi iš proto. Parėjęs namo verkiau. Ilgai verkiau. Dsabar supratau, kad mama man- vienintelis žmogus, kuris mane myli ir kurį aš myliu labiausiai už viską pasaulyje.

Jau neatsimenu, ką dariau antradienį per pamokas. Tiesa, per fizinį ir muziką ruošėmė mikrofoną mitingui. O prieš tai, per pertrauką mečiau pro langą kreidą ir pataikiau į žmogų. O kai reikėjo išsiaiškinti, kas metė, bijojau prisipažinti. Aš – bailys. Tikrų tikriausias. Menininkas... Psichas...

Per mitingą žiūrėjome pro langą į kiemą. Žiūrėjau į Reginą. Juk aš turėčiau jos neapkęsti. O dabar ir vėl žiūriu. Kas su manimi darosi? Ne, aš įsimylėjęs.

Vakare parėjau namo, o tėvo nebuvo. Mama sakė, kad dingo iš darbo ir negrįžo. Negrįžo jis ir naktį. Aš vėl verkiau apsikabinęs mamą. Kokie žmonės pikti!...

Gegužės pirmoji. Atėjau į mokyklą ir galvojau, kad būsiu vienas. Paskui atėjo Romkis. Vobščem plakatą reikėjo nešti kartu su Algiu. Šalia manęs ėjo Regina Š. Ir Eglė. Flirtavome. Prie „Švyturio“ sustojome. Algis, aš ir Adolis nutarėme nueiti prie Politechnikumo kolonos. Vedė toks bachuras. Prie Jaunimo kavinės supratau, kad mūsų kolona jau pajudėjo. Staigiai grįžtu atgal ir, paėmęs plakatą, maunu į savo vietą. Spėjau... Bet Algis nespėjo. Nunešiau plakatą į ketvirtą vidurinę ir grįžau atgal. Sutikau Reginą, Valdą, Laimą ir Liolę. Praėjau pro šalį. Jos iš manęs juokėsi - matė koks aš....

Paskui sutikau Algį ir Adolį. Nuėjom pas Algį, truputį pasėdėjome. Aš išėjau... Regina... Dabar man dar sunkiau. Koks aš menkas ir niekingas!

Grįžau namo. Apie pirmą valandą grįžo tėvas. Girtas. Bandė triukšmauti, bet nieko neišėjo. Tada nuėjo gulti. Aš verkiau. Ir vėl mama. Kokia ji gera!

Paskui mes važiavome į Baltijos prospektą. Truputį baliavojome. Atvažiavo Lelka su Leonu, Šarlis su Vale. Paskui pasirodė tėvas. Kaip jis atrodė kvailai! Jis gi idiotas. Bet mes visi idiotai....

Pusę dešimtos grįžau namo. Neradau sau vietos. Paskui dar tas įvykis su bachuru. Sigį paėmė į miliciją. Negaliu susikaupti. Ir vėl Regina....

Vakar, gegužės antrą buvau mokykloje. Sutikau Adolį. O ten jis savo paną atsivedęs ir Kęstas sėdi. Su mumis buvo Paulius ir Valerka. Pasėdėjome truputį ir išėjome į parką. Ten chebros pilna ir visi rengiasi ne šokti, o muštis. Sutikom Laimą ir Valdą. Į vidų nėjau. Kai ten įėjo Paulius su Kęstu, grįžau namo. Ir vėl nežinojau kur dėtis... Širdis...

Šiandien iš namų išėjau apie 13 valandą. Nuėjau į mokyklą. Ten jie repetavo. Supratau, kad esu jiems nereikalingas. Tiesa, buvau sutikęs Valę su Gražina, tai jos kvietė ateiti į svečius. Aš pasakiau „pagalvosiu“. Vėliau į mokyklą atėjo Valerkos chebra. Grojo visai neblogai, netgi gerai. Paskui išėjau ir braidžiojau po miestą, buvau stotyje – gal Regina parvažiuos? Paskui sutikau Gintarą ir abu grįžom į mokyklą. Mėginom repetuoti. Susipykau au Adoliu ir iš ir išėjau. Vėl buvau stotyje. Valgiau ledus. Paskui sutikau Jolantą ir Laimą. Daviau dvi kapeikas. Daugiau nieko įdomaus, viskas.

Man viskas nusibodo – ir mokslas ir draugai. Aš noriu meilės ir gamtos. Niekam to nesakau, nes visi juokiasi. Tai, juokiasi ir nesupranta. Užtat aš vienas. O vienas gyvena neilgai. Taip, kad yra vilties išnykti. Būtų gerai...

Regina... Nors aš jaučiu tau kažkokią neapykantą, bet vistiek kažkur širdyje yra meilė. Ir tereikia tik tavo sutikimo, kad ji vėl augtų. Kažkas iš mūsų liks nelaimingas – arba tu, arba aš. Tikriausiai aš, nes trokštu, kad tu būtum laiminga. Jeigu tu miegi, tai miegok, o jei ne... Nežinau, gal tu mokinies chemiją, o gal dar tik grįžai iš kažkur.

Aš einu blūdyti...

1974.V.4 (šeštadienis)

Į mokyklą išėjau jau blogos nuotaikos. Prasėdėjau per anglų k, ramiai. Tiesa, prieš pamoką sutikau Reginą. Ji nusišypsojo. Aš tik pasisveikinau. Ramiai sėdėjau ir per rusų k. Per pertraukas neradau vietos. Kojos pačios kažkur nešioja.

Per chemiją mokytoja davė porą klausimų. Atsakiau. Regina sufleravo. Vistiek mano padėtis baisi. Po to buvo lietuvių k. Mane klausė. Sasiska rėkavo. Norėjau trenkti durimis ir išeiti. Tikriausiai greitu laiku taip ir padarysiu. Reikia ryžtis.

Regina vėl pasakinėjo. Keista man kažkaip. Aš tylėjau. Sasiska žiūrėjo į mane ir nieko nesuprato. Nebuvau padaręs namų darbų. Rezultate – dvejetas. Apsimečiau, kad manęs tai nejaudina.

Per karinį Romkį išvarė, nes buvo be šlipso. Viduryje pamokos išvarė ir mane. Ilgai nesiginčijau, nuėjau į klasę. Ten buvo Romkis. Padarėmė bajerį. Aš jam daviau savo marškinius ir šlipsą, o jis man – savo maikę. Taip apsirengęs jis prasėdėjo kariniame iki pirmos pamokos galo. Po to mes vėl apsikeitėme. Į antrą pamoką jis nėjo. Per pertrauką susiginčijau su Minia, ar aš galiu sąmoningai išdaužti langą? Jis turėjo duoti man dešimt rublių, jei aš tai padarysiu. Aš išdaužiau. Adolis apšaukė mane mulkiu. O Minia taip ir nedavė dešimt rublių. To ir reikėjo laukti. Bet gerai – kitą kartą ne prižadės. Namo ėjau per miestą. Prieky buvo Regina su Milda. Jos nuėjo į kokteilinę. Aš su Artūru ėjau Manto gatve.

Šiandien bachurai repetavo be manęs. Biški pozornai, bet o`key! Tegul gyvuoja. Aš nenoriu jiems maišyti. Namuose žiūrėjau televizorių, maudžiausi ir vėl žiūrėjau. Paskui buvau pas Kęstą. Kalbėjom apie panas. Jis sakė, kad Reginai nepatinku nes esu keistas ir... netvarkingas. Koks esu toks. Gal ir netvarkingas, Bent jau reikia save prižiūrėti šioje srityje.

Parsinešiau anglų k. knygą. Dariau pamokas, žiūrėjau televizorių. Paskui atėjo Artūras, atnešė aplankalą. Reiks užrašyti. Tai tiek, kol kas.

Regina, rašau tau paskutines šios dienos eilutes pagal „tradiciją“. Manau, kad reiks atprasti. Nors ir labai sunku bus. Aš vis dar tebesižaviu tavimi. Tu graži šiandien. Būk tokia visada. Tokia, kokia esi dabar. Nesistenk rodyti savo grožį visiems. Tegul jis bus tavo ir nedaugelio žmonių.

Labanaktis! Aš neapkenčiu tavęs...!

1974.V.5 (sekmadienis).

Ką tik baigiau Artūrui aplankalą. Perskaičiau kai kurias dienoraščio vietas. Labai jau vienodai rašau.

Na, tiek to – šiandien mokykloje sekmadienio pamokos. Pirma – anglų k. Namų darbai padaryti. Todėl nusirašinėjau rusų k. Paskui kvietė pasakoti tekstą. Žinoma, nieko nemokėjau. Bet ėjau užtęsti laiką. Pavyko. Rusų k. nenusirašiau.

Per pertrauką atėjo Blažys ir liepė surinkti sąsiuvinius. Ačiū dievui, spėjau parašyti pratimus.

Per istoriją norėjau nusirašinėti geometriją. Bet nieko nesupratau. Be to pusę uždavinių buvau padaręs namie. Daviau tą pusę Reginai. Atrodo, kad ji tą nesąmonę nusirašė.

Mokytoja kaip visada blūdijo, užsivedė ant manęs, kvietė atsakinėti. Aš pusę pamokos jai atsakiau, kitą pusę – ne. Atrodo, kad parašė dvejetą. Man tas pats.

Šiandien mokykloje buvau geros nuotaikos. Net Ernis sakė: „Senai aš tave tokį bemačiau“.

Geometrija praėjo ramiai. Sprendžiau uždavinius. Per pertrauką siautėjom. Mėtėmė sportbačius. Aš su Gintu prieš Minią su Erniu. Užkrovėm jiems kaip reikiant. Sportbačiai – Algio.

Fizika praėjo ramiai. Aš labai pavydus. Regina sėdėjo su Minia. Bet ko man pavydėti – juk ji nemano. Kvailys.

Atsipalaidavau per fizinį. Žaidėm rankinį. Buvo be galo linksma. Po pamokos rūbinėje dainavome, paskui dainavom ir klasėje.

Šešta pamoka – rusų k. Rašėme diktantą. Mane pasodino vieną. Čia jis apsiriko, aš niekada nenusirašinėju diktantų.

Tiesa, Regina atėjo į pamoką pakeitusi šukuoseną. Ji kažkodėl tai nenešioja kasų.

Klasės susirinkime skaitė anketų rezultatus. Mano labai aiški – „domisi menu, architektūra, piešimu. Rekomenduojama studijuoti architektūrą“. Viskas. Pamokos baigėsi.

Grįžtu namo. Šalta. O namie – laiškas nuo Vito. Tikrai šilčiau pasidarė. Dabar pajutau, kad turiu draugą. Tikrą draugą. Jis daug rašė dėl Reginos. Paklausysiu jo... Jei sugebėsiu...

Dariau turnyrinę ledo ritulio lentelę. Vėliau rašiau Vitui laišką. Ir vėl apie Reginą. Ir apie Algį ir apie Vytą. Po to išnešiau į paštą ir išsiunčiau.  Grįžęs dariau Artūrui aplankalą, žiūrėjau teliką. Pamokų neruošiau. Rytoj ketvirta pamoka – chemija. Bjaurybė, taip ir smirda chemikalais. Kitos pamokos tai dar nieko, o ta.... Taigi tiek įvykių šiandien.

O vis dėlto aš noriu tave mylėti, Regina! Labanaktis! Jau įpratau atsisveikinti su tavimi, REGINA...Šešios raidės. Nei viena nepasikartoja. Keista. Bet kas čia keisto? Tu irgi nepakartojama. Labanaktis, užtenka filosofijų.

1974.V.6 (pirmadienis)

Galvojau, kad šiandien neprarasiu nuotaikos, Bet kur tau! Sugedo per pirmą pamoką. Chimička pakvietė atsakinėti. Nieko nemokėjau. Liepė po pamokų ateiti. Regina norėjo paerzinti. Išėjau iš klasės neatkreipęs dėmesio.

Toliau – lietuvių k. Sasiska norėjo surinkti medžiagą apie rašytojus. Niekas nedavė. Jinai liepė atnešti trečiadienį. Taip ir sutarėme. Aš vistiek neatnešiu.

Algebra. Gavau keturis. Nuotaika šiek tiek pakilo. Po pamokos vėl krito. Nuobodu ir tiek. Ir dar čia Regina.... Nežinau, ką ir bedaryti.

Per rusų k. gražino sąsiuvinius. Gavau trejetą. Toliau rašėme pratimus. Nieko įdomaus. Per anglų literatūrą jaučiausi visai blogai. Juk galėjau parašyti rašomąjį kaip žmogus. Bet ne – atsakiau keliais sakiniais, kaip durnas. Mokytojos gaila. Aš juk snaudžiau visą pamoką. Po pamokos pasakiau kažką pikto Reginai. Ji nusišypsojo. Suprant gi ir galvoja: „Kvailelis! Vargšas...“ Faktas.

Lauke šalta. Grįžau namo visas drebėdamas. Pavalgiau ir skaičiau chemiją. Paskui buvau mokykloje ir atsakinėjau chemiją. Gavau keturis. Pasirodo, ši diena dosni pažymiams. Grįžęs namo mokiausi eilėraščius. Tai turi išeiti man į naudą. Atmintį stiprina.

Pusę keturių išėjau į Dailės mokyklą. Ėjau pėsčiomis. Prie turgaus sutikau Laimą. Pakalbėjome, ji ruošiasi seserų vestuvėms (įtemptai). Mokykloje sutikau Klimus. Pasistatėme modelį ir piešėme. Visai nebemoku piešti. Ir kas pasidarė? Labai jau tingiu. Kaip man to atsikratyti?

Sužinojau iš Rudžio, kad ant būgnų Adolio chebroje gros Paulius. Bet juk jis visai nesigaudo! Bet... visko būna. Gal būt Paulius išmoks. Duok dieve!

Iki piešimo pabaigos neišsėdėjome. Išėjome pusę septynių. Grįžau su Rudžiu pėsčiomis. Nieko rimto nekalbėjom. Vis apie tai, kas daugiau bajerių pridirbo mokykloje. Ir tiek.

Žiūrėjau „Išvadavimą“ per teliką. Fainas filmas. Tokį reikia būtinai pažiūrėti. Nežinau kodėl, bet reikia. Tėvai išėjo į „Estradines Melodijas“. Jau vienuolika – turi greitai grįžti. Reikia baigti. Gal paimsiu pamokas. Reikia biškį pasimokinti.

O dabar, Regina – tau. Jei tu perskaitytum mano dienoraštį, tai tavo nuomonė pasikeistų iš pagrindų. Tu galvotum taip: „Skystas. Aš jį atstūmiau, o jis dar turi vilties. Skuduras“.

Arba taip:

„Keistesnis, negu maniau. Gal iš tikrųjų myli?“

Greičiausiai ateitų pirmoji nuomonė. Antroji kažkokia neįtikėtina. O tu iš tikrųjų graži. Ir aš turiu už ką tave mylėti. Nors privalau neapkęsti. Labanaktis!

1974.V.11 šeštadienis

Rytoj vėl į mokyklą. Žiauru ir pagalvoti. O dar reikia parašyti ir dienoraštį. Taigi nuo antradienio. Įstojau į komjaunimą. Buvo komedijų. Trečiadienį mokykloje – vakaras. Per lietuvių k. rašiau skelbimą. Mes budime. Atėjau anksčiausiai. Paskui atsirado Gintas, Ernis, Artūras, Algis. Buvo Kęstas (girtas). Išvarėme į parką. Po mitingo aš su Erniu tvarkėme sceną. Paskui aš sėdėjau pas muzikantus. Jie truputį repetavo. Retkarčiais išeidavau pažiūrėti koncerto. Teko kalbėti su Regina. Po koncerto – šokiai. Paruošėme salę. Ansamblis grojo. Pirmam šokiui iškviečiau Reginą. Mulas! Niekados sau to neatleisiu. Gerai, kad Artūras man davė velnių. Tokią kvailystę tik aš galėjau iškrėsti. Vėliau su ja šoko Algis. Jis pasakė jai viską, ką galvojo (jeigu tikėti Artūru). Jeigu taip – tai šaunuolis!

Po vakaro valkiojausi su Algiu ir Artūru. Susitikom Raškovskio chebrą. Buvom parke. Grįžau namo 23:30. Maša ruošiasi gimimo dienai.

Ketvirtadienį dingau iš namų pirmą valandą. Antrą kartą ėjau į „Italų nuotykius Rusijoje“ su Artūru. Pirmą kartą buvau antradienį. Po filmo važiavom į Girulius ieškoti vestuvių. Nieko neradom. Grįžom pėsčiom. Vakare buvom parke. Sutikau Vilę S. Kalbėjom apie Gintarą.

Vakar, penktadienį išėjau 14:00 val. Paskambino Ernis ir sutarėme važiuoti į vestuves. Be to jie turėjo bonką vyno. Taigi aš, Artūras, Gintas ir Ernis patraukėm į Melnragę. Pasirodo, kad vestuvės ten. O Gintas su Algiu buvo ketvirtadienį ir nusigėrė. Pavydėjau jiems. Nuvažiavome į Melnragę, o ten gavome tik torto gabalą. Išgėrėm tą bonką vyno ir grįžom. Pas mane parėjome, tai balius buvo pačiame įkarštyje. Išgėrėme 6 bonkas alaus. Erniui labai patiko. Penktą vėl išėjome į teatrą. Nusipirkom bilietus į Jaunimo teatrą gegužės 17-ai.

Vėliau nuėjome pas Vylę M. Neišleidom jos iš namų, o paskui žiūrėjome filmą „Išvadavimas“ iki 19:30. Po to išsiskirstėme. Aš su Gintu prie turgaus palaukėme Vilės (Ginto) ir nuėjom link parko. Jie abu nuėjo į parką, o aš – namo. Tai tiek.

O šiandien – šeštadienis. Pamokos lengvos, bet dirbti sunku. Per anglų k. gavau dvejetą. Rusų rašėme diktantą, per chemiją prasėdėjau ramiai, o Sasiska vėl ištampė nervus. Atsipalaidavau per karinį. Tarp kitko – Regina šiandien su kasom. Ją galima mylėti vien už grožį. Bet... Pirma ji turi pakeisti charakterį. Aš turiu jai atsilyginti. Tai tiek šiandien.

Buvo Vytis atvažiavęs, bet tuoj pat išvažiavo. Paliko du „blynus“ Vitai ir Reginai. Reginos kol kas panešiosiu.

Žiūrėjau žurnalus, karpiau medžiagą apie rašytojus. Viskas. Tėvas su mama vėl riejasi. Kada tai baigsis? O dieve!

Nebekalbu su Regina. Įdomu kiek ištempsiu? Aš turiu laimėti. Jei ne – tai aš neturiu nei lašo išdidumo. O ji per daug išdidi. Taigi ji turi nusileisti ir suprasti, kad laikas keistis.

Tu turi tai suprasti.