1974.IV.18 (ketvirtadienis)

Antrą kartą savo gyvenime pradedu vesti dienoraštį. Pirmąjį dienoraštį vedžiau 3 mėn. Šis – antrasis. Net pats nesuprantu, kodėl jis man reikalingas. Tikriausiai todėl, kad man reikia kasdien atlikti išpažintį, o aš neturiu kam. Tad tegul aš atliksiu ją kasdien dienoraščiui. Aš norėčiau, kad šis dienoraštis taptų mano gyvenimo knyga. Jeigu jis paklius kam nors į rankas, tai gal būt kažkas nesupras mano minčių ir juoksis. Todėl aš kreipiuosi į visus – ką perskaitėte, tą ir užmirškite. Be dienoraščio aš vienišas, o dabar bus kam papasakoti savo džiaugsmus ir sielvartus. Tegul bus taip.

Taigi – balandžio 18-oji. Jau 17 dienų, kaip man 17 metų. Vakar gavau laišką iš Vito. Jaučiasi, kad jis pasidarė rimtesnis. Nejaugi mes su juo taip panašūs? Juk ir aš šiek tiek pasikeičiau. Seniau buvau linksmas ir judrus. O dabar man liūdna. Pavasaris…. To liūdesio priežastis – pavasaris ir Ji. Ji žino, kad aš kenčiu dėl jos, aš pats tai pasakiau. Regina galvoja, kad tai – susižavėjimas, kuris greitai praeina. Kada kalbėjau telefonu, ji sakė: “O tu daugiau pavaikščiok ir susirasi mergaitę”. O širdžiai neįsakysi. Kitos aš nerasiu, kol matysiu ją. Mokykloje aš sėdžiu ir žiūriu į ją, mąstau apie ją…

Ką aš šiandien veikiau? Pirma pamoka – lietuvių k. Rašėme diktantą. Parašiau vidutiniškai. Antroji – literatūra. Prasėdėjau nepajudintas. Mąsčiau apie pavasarį, gamtą ir ją. Visiškai nebenoriu dirbti. O 3 pamoka – algebra. Uždavinius padariau namie, o namų darbus nusirašiau. Tačiau jų nerinko. Uždavinius supratau.

Per pertrauką sužinojau, kad Regina nevažiuos į talką. Visas apsiniaukiau. Kodėl mes tokie abejingi vienas kitam? Negi nieko negalima padaryti? O man gera, kai ji šalia ir jos šypsena maloniai nuteikia ir sušildo. 4 pamoka – anglų k. Prieš jos pradžią sužinojau, kad bus kontrolinis. Nusiteikiau dvejetui. Simuliavau ir nieko gero neparašiau. Trejetą gausiu. Bus gerai. Fizika praėjo lengvai. Fizikorius įdomiai pasakojo, pažvengėm. Biologijos nebuvo. Ėjom namo. Parėjau, pavalgiau, pasėdėjau ir išėjau į kirpyklą (apie pusę trijų). O ten, žinoma, nukirpo kaip nori jie, o ne kaip norim mes.

3 valandą ėjau prie kelto, turėjo vežti į Smiltynę, į talką. Keltas išplaukė be manęs ir, atrodo, be mūsų klasės. Nuėjau į mokyklą – ten nieko nėra, grįžau prie kelto – irgi nėra. Supykau ir nuėjau namo. Prasėdėjau iki 6 valandos, nieko neveikiau. Svajojau. Paskui „puošiau“ šį sąsiuvinį. Štai ir viskas šiandien, ką padariau.

Reikia Vitui parašyti laišką. Nežinau, ką jam rašyti? Juk taip nuobodu čia sėdėti ir nieko neveikti. Tiesa, žadėjo parūpinti darbo iki Gegužės 1-osios. Būtų gerai. Pinigų uždirbčiau. Nors būtų kas veikti. Nu čia dar pažiūrėsim. Ką dar? Neišeina man Regina iš galvos. Aš jai žiauriai pavydžiu. Ir ......ui pavydžiu dar žiauriau. Kartais galvoju: kas ji -Regina? Kas ji per žmogus? Ne, tikriausiai aš psichas, nes man lenda į galvą visokios kvailos mintys. Bet iš tikrųjų kartais atrodo, kad ji - pasileidusi merga, tik moka slėptis. Bet būna visai priešingai. Tada man atrodo, jog ji skaisti ir neliečiama, ji – dievaitė, nužengusi nuo Olimpo. Štai kokia ji man paslaptinga! Ji neprieinama, nes aš labai mažas prieš ją moraliniu atžvilgiu. Taip tikriausiai ir yra. Ir aš esu nevertas jos. Nes kokia bloga ji bebūtų – aš blogesnis. O ji – labai gera. Kad taip sužinojus, ką ji galvoja?

Ką galvoji, Regina?

1974.IV.19 (penktadienis)

Atėjau į mokyklą nusikirpęs. Liūdna. Visi pastebi. Sako, kad blogai. Iš tikrųjų – labai blogai nukirpo. Prasėdėjau anglų k., istoriją, per geometriją sprendžiau. Nenorėjau eiti į budėjimo perdavimą. Paskui tingėjau būti fizikoje. Tiesa, per perdavimą derikas kalbėjo apie sprogmenis. Įdomu – pasijuokiau. 5 pamoka – fizinis. Daryti tingėjau. Prasivalkiojau visą pamoką. Matavom su Erniu tako ilgį, skaičiavom ratus. Per kitą fizinio pamoką reiks sportiniu ėjimu nueiti 3 km. Bus labai sunku.

Po fizinio pamokos grįžau į klasę ir radau Reginos parkerį ant jos suolo.

Rusų k. pamoka. Blažys atėjęs norėjo užvesti kalbą apie orientacinį. Norėjo pasakyti man naujieną. Bet aš pats gerai ją žinojau dar sekmadienį – būtent tai, jog daviau forų kai kuriems bazės „asams“. Vienu žodžiu kalbos užvesti nepavyko B....iui nieko nebeliko kaip tik klausinėti. Nu manęs, žinoma,  neklausė. O aš tuo tarpu išardžiau Reginos tušinuką dalimis ir suvyniojau jas po vieną į popierių. „O ant popieriaus atitinkamas komentaras. Kai nusiunčiau jai pirmą gabaliuką, ji pagalvojo, kad aš vėl ką nors pripaisčiau, tai perdavė Skriagai. Nežinau ar ta išvyniojo ar ne. Vėliau daviau Reginai dar sekančias dalis, kol pagaliau ji suprato kad aš čia siuntinėju jos tušinuką. Ji gražiai nusišypsojo, paraudo ir pasakė „ačiū!“

Parėjęs namo nieko neveikiau. Paskui pavalgiau ir pradėjau raustis po „Nemunus“. Suradau viename numeryje „Gaudeamus Igitur“ gotiškomis raidėmis ir stengiausi nukopijuoti. Nieko neišėjo. Popierius blogas. Vėliau mokinaus rusų k. Žiūrėjau televizorių – konkursą, Begrodamas sulaužiau lazdelę. Suklijavau. Biškį laikys, bet neilgai. Tai tiek šį vakarą. Einu toliau mokintis.

1974.IV.20 (šeštadienis).

Pirma pamoka – anglų. Nervavom mokytoją. Niekas nepadarė namų darbų. Mokytis pradėjome blogai. Sekanti pamoka – rusų k. Klausinėjo ištrauką mintinai. Mane, kaip orientacininką patį paskutinį. Nors nemokėjau, nieko neparašė. Chemijos nebuvo. Visi bachūrai valgėme bufete bulkas ir gėrėme pieną. Po to suruošėme klasėje nedidelį bardaką. Tačiau prieš skambutį aš pradėjau tvarkyti – pagailo Reginos. Ji budi. Per lietuvių k. sėdėjau ramiai. Atnešė diktantus. Regina vienintelė iš klasės gavo penketą. Aš gavau 3. Liko 2 karinio pamokos. Pasityčiojimas iš mokytojo, nesinori net prisiminti. Jis avinas kaip reta. Svajoju apie Reginą. Kęstas sakė, kad aš mulkis dėl to, kad nesėdu pas ją. Ji sėdėjo viena. Iš tikrųjų aš mulkis.

Parėjau namo, pavalgiau. Iki penktos žiūrėjau ledo ritulį ir truputį būgnijau. Penktą parėjo girtas tėvas ir parsivedė kažkokį senį. Aš išėjau į mokyklą, į repeticiją. Susitvarkėm aparatūrą, tačiau repetavo liaudies šokėjai (spaliukai), tai buvom priversti laikinai nutraukti repeticiją. Tuo metu su Rudžiu ėjau pas jį namo. Pirmą sykį buvau jo apartamentuose. Įspūdis nekoks. Viskas senoviška ir neskoninga (!) Grįžome atgal. Kol spaliukai šoko sėdėjau prie būgnų. Beveik nieko neišeina. Spaliukai išėjo. Tada Adolis ir mažiukų ansamblis grojo visą vakarą. Mes su Rudžiu blūdijom. Atėjo Valda ir Laima. Prieš jas atėjo Vytas. Taigi visai neįdomu. Kai jie baigė groti (ansamblistai) – apie 21 val. aš pradėjau mokytis mušti būgnus. Vėliau mušė Vytas ir... davė man forų. Taip, jis muša geriau ir aš jam pavydžiu. Po repeticijos valkiojaus su Algiu ir Adoliu. 22 val. grįžau namo. Tėvas ir svečiai tebegėrė. Kai svečiai išėjo, jis nuėjo gulti. Nu ir ačiū dievui. Aš tuo tarpu mokinau būgnyti ant sofos. Mama irgi išgėrus, todėl jai atrodo, kad aš atsikalbinėju ir užgaulioju ją. Išėjo plauti grindų. Valio!

Atleisk, Regina, kad tave užmiršau... Tačiau aš svajosiu dar šią naktį... Labanaktis, Regina! Labanaktis! Tu jau miegi, o aš galvosiu apie tave ir tavo kasas...

1974.IV.21 (sekmadienis)

Voliuojausi lovoje iki 10:30. Atsikėliau, pavalgiau pusryčius. Iki 12 val. sėdėjau, būgnijau, rašiau Vitui laišką. 13 valandą paskambino Ernis ir liepė ateiti į mokyklą, į repeticiją. Aš staigiai paskambinau Gintarui. Tas irgi žadėjo ateiti. Po to nuėjau į mokyklą. Ten dar repetavo šokėjai. Buvo Laima, Regina. Mūsų kamurkėje lindėjo Adolis, Jurka ir Liudas. Kai šokėjai baigė, mes išsitempėme savo turtą ant scenos. Ernis padėjo. Vėliau dar atėjo Gintaras. Paskui pasirodė persirengusios (žmoniškai) Regina, Laima ir Vilė. Jos laukė, kol mes pradėsime repetuoti, tačiau laukė ilgai. Mes vis nepradėjome. Kelis sykius kalbėjau su Regina. Ji nuostabi! Visais atžvilgiais.

Paskui jos išėjo ir grįžo be Reginos...

 Jurka parodė, kaip reikia mušti, tai aš pradėjau mokintis. Nors ir labai sunkiai, bet po biškį einasi. Truputį grojau su visais. Dar reikia mokintis ir mokintis! Vėliau Laima išėjo ir grįžo su Valda. Pradės dabar valkiotis po repeticijas. Nepatinka man tai. Geriau ateitų Regina. Kai ji šalia – gera. 18:30 išėjome namo. Namie pavalgiau, sutvarkiau nulaužtą lazdelę, truputį mokiausi. 20:00 vėl atėjau į mokyklą. Ginto nebebuvo. Repetavom keturiese – aš, Algis, Adolis ir Liudas. Visai neblogai išeina. Mėginau dainuoti. Kol kas esu beviltiškas (bent jau aš taip manau). Repetavom iki 22:30. Grįžau namo su Liudu. Tėvai nieko nesakė.

Regina! Šios kelios eilutės – tau. Tu ir vėl mano akyse. Ir tavo kasos, akys, lūpos.. Tu nepakartojama. Atsisveikinu su tavimi šiandien. Labanaktis, Regina! Saldžių sapnų tau!

1974.IV.22 (pirmadienis).

Labai jau nenorėjau keltis. Patiko drybsoti. Atsikėliau be 20 aštuonios. Kol susisegiau kulionikus ir 8 atėjo. Pavalgiau pusryčius, susidėjau knygas ir išėjau į mokyklą. Į chemiją pavėlavau. Nėjau, bet taisiau klasėje suolus. Suvaržiau daug varžtų. Be to mokinaus ištrauką mintinai (rusų k.). Antra pamoka – literatūra. Sasiska pagavo mane nesiklausant ir parašė šaibą. Liepė tėvą atvesti. O aš jai ir sakau: „Mano tėvas pas svetimas nevaikšto“. Klasė žvengė, o ji girdėjo, bet apsimetė neišgirdusi. Tiesą pasakius mano padėtis iš literaržtūros – beviltiška. 4 šaibos!

3 pamoka – algebra. Šiek tiek naudos suteikė, bet nuotaika jau kritusi iki minimumo. Truputį išmokau spręsti uždavinius. O aplamai tei sėdėjau užsimerkęs. Taip nervai greičiau pailsi.

Per rusų kalbą Blažys truputį pralinksmino. Bet tik truputį. Parodė nuotraukas iš ekskursijos po Maskvą. Ir vėl nuotaika... Paklausė ištrauką. Atsakiau, bet galėjau daug geriau. Regina truputį pasakinėjo. Šiandien ji be kasų.

Anglų literatūra. Pusę pamokos rašome. Tai vienintelė pamoka, kurioje jaučiuosi normaliai. Klausė atsakinėti Adolį, Romkį, Kęstą. Manęs neklausė. O juk galėjo! Man juk reikia!... Kitaip aš iš viso nesimokysiu. Po pamokos su Adoliu susitarėme šiandien repeticijos nedaryti. Laima klausė, o aš jai su šypsena atsakiau „Ne, nedarysime“. O ji – „Nu ir ačiū Dievui“. Iš tikrųjų – nu ir ačiū Dievui.

Parėjau namo. Pavalgiau. Skambino mama iš darbo. Siūlė man piešti plakatą. Reikia nupiešti gegužės pirmąjai ant tribūno Lenimo portretą, balandį, dar ten kažką. Maždaug už 160 rublių. Gerai būtų, bet ar sugebėsiu. Nieko doro nesutarėm.

Pusę keturių išėjau į Dailės mokyklą. Atėjau pirmas. Po to atėjo Klimai, vėliau – Rudis. Net piešti man nebeišeina. Per pertrauką atėjo Neringa, tai skaldėm bajerius. Po pamokos Klimai ir Vainoraitė tempė mane į paskaitą. Aš nuėjau su Rudžiu. Kalbėjomės apie būgnus, estradinį.

Parėjau namo, sėdėjau. Mokytis neina. Buvau krautuvėje. Kai grįžau, paskambino Algis ir liepė ateiti į mokyklą. Mėginau aiškintis, o jis durnas – „prikazano – podčiniaisia“. Nuėjau į mokyklą, bet ne dėl jo. Nu būgniju, ten Ernis buvo, paskui atėjo Vytas  su draugu, Kęstas, Laima ir Regina. Aš jiems porą breikų suariau. Regina porą kartų nusišypsojo. Groti neina...

Regina... Paslaptinga tu ir aiški kaip diena. Geriau man būtų, jei žinočiau, ką tu galvoji. Aš maniau – neturiu artimo žmogaus, gal tu... O tu tik vilioji savo šypsena į pražūtį. Kaip aš nekenčiu visų tavo gerbėjų! Ne, Regina, šis pavasaris neatneš man nei džiaugsmo, nei laimės. Neatneš todėl, kadtu taip arti ir labai toli. O aš negaliu be tavęs. Ir kodėl aš toks siplpnavalis? Aš niekinu save. Aš nevertas tavo jausmų. Nevertas, nes mano jausmai pernelyg žemi palyginus su tavaisiais. Tu graži, o aš – ne. Tai irgi trukdo mums suartėti. Taip, viskas prieš,... tačiau nepaisant to, tu lisi man brangi. Labanaktis, Regina!

1974.IV.23 (antradienis).

Pirma pamoka – geometrija. Šiaip taip išsprendžiau kelis uždavinius, daugiau neina. Sėdėjau užsimerkęs.

Istorija. Irgi nieko blatno. Abejingas esu aplinkai. Žiūrėjau į lubas. Kodėl? Nežinau...

Fizika. Fizikorius aiškino, rodė filmą. Aš galvojau apie Reginą.

Anglų k. Pripeckiojau su kreida Eglės suolą. Nuobodžiavau. Namų darbus buvau padaręs.

Fizinis lavinimas. Lakstėme lauke. Šalta ir žvarbu. Nieko doro nepadarėme.

Muzika. Regina atėjo palaidais plaukais! Sėdėjau ir žiūrėjau į ją. Iš kontrolinio gavau penketą. Po velnių tą penketą!  Regina... Ji sėdėjo ramiai ir mąstė. Koks gražus jos profilis!

Po pamokų einu prie 16 kabineto. Antrą sykį žada priimti į komjaunimą. Posėdis neįvyko, nes kažkoks ten lektorius skaitė paskaitą apie antitarybinę veiklą. Įdomi paskaita. Dalyvavau iš bachūrų aš ir Ernis.

Parėjau namo 3 valandą, pavalgiau. Paskui kažką veikiau. Šiandien pas mane bloga nuotaika. Blogesnė negu bloga. 18 val. sukroviau į sakvojažą fizinio aprangą, lazdeles, paėmiau Ginto gitarą ir nukulniavau į mokyklą. Pagal Blažio komandą mes „treniravomės“ mokyklos stadione. Mes – tai silpnesni orientacininkai. Visai nejutau, kaip ariau ratą po rato. Pro langą iš scenos pažiūrėjo Regina. Ji kažką sakė, o aš šypsojausi. Po treniruotės nuėjau į aktų salę. Ten buvo Liudas. Paskambinau Algiui ir atėjau į salę vėl. Šokėjai dar tebešoko. Aš žiūrėjau į Reginą. Ji nuostabi!

Paskui atėjo Algis, Adolis ir Gintas. Kai šokėjai baigė, mes išsitempėme savo „turtą“ į sceną. Pradėjom repetuoti. Truputį jau pramokau. Bet dar reikia mokytis ir mokytis. Apie 10 val, atėjo Jurka. Nu, pradėjo jis groti, ir, žinoma, sulaužė lazdelę. Dabar jau galutinai. Į šipulius. Reiks pirkti naują. Bet užtat buvo nepakartojamas rokas.

Grįžau namo 11 valandą. Mama pyko, bet nieko.

Tu jau miegi, Regina? Tikriausiai miegi. Jau vidurnaktis. O aš negaliu užmiršti tavo akių, lūpų, šypsenos, kasų, negaliu užmiršti tavo veido, negaliu pamiršti tavęs, Regina... Tai nuostabus vardas. Karalienė – taip išvertu iš lotynų kalbos. O tu esi grožio karalaitė. Tavo nuostabūs plaukai, o tu pati – švelni kaip žiedas. Aš meldžiu Dievą, kad rytoj ateitum į mokyklą su kasomis. Ne, aš išeisiu iš proto. Jau greitai. Taip, Regina, aš žaviuosi tavimi, bet tai nesuteikia džiaugsmo. Bet nereikia daug žodžių. Dabar einu sapnuoti tave. Labanaktis, Regina!

1974.IV.24 (trečiadienis)

Regina atėjo į mokyklą ne su kasomis. Gaila. O aš laukiau.

Fizikos pamoka. Žiūrėjome filmą. Regina su Valda pavėlavo, vėliau atėjo Algis. Pamokos gale rašėme atsakinėjimą. Parašiau gerai.

Istorija. Mokytoja vėl blūdijo. Prasėdėjau visą pamoką nepajudintas.

Prieš anglų k. atsistojau ant paskutinio suolo ir žiūrėjau. Regina nuvarė, nes jai reikėjo atsisėsti. Aš jai nuvaliau suolą. O ji klausė, kodėl mes neleidome joms vakar būti repeticijoje. Atsieit „davėme suprasti, kad jos mums nereikalingos...“ Ji nežino, kaip yra reikalinga. Paprasčiausiai neatėjo ir dabar kažko norėjo.

Skauda kojas. Po tos treniruotės. Vos nuėjau į anglų literatūrą. Mokytojai aišku, kad mes nepasiruošę. Todėl skaito ir verčia tekstą. Aš nieko negirdėjau, nes kalbėjomės su Kęstu. Jis būrė Algiui 3 kartus ir 3 kartus išėjo, jog Regina myli Algį. Vaikiška.. Tuom viskas pasakyta.

Per literatūrą Sasiska kvietė atsakinėti. Atsakiau neblogai, o ta užsivedė ant netvarkingos klasės. Gavau trejetą. Jinai gluša.

Per rusų k. šokėjai išėjo į repeticiją. Mes mokėmės. Nieko ypatingo.

Po pamokų nuėjau prie aktų salės. Truputį pažiūrėjau į Reginą. Ir viskas. Nuėjau namo.

Į Dailės mokyklą nėjau. Užsnūdau prieš keturias ir atsibudau prieš penkias. Adolis davė nuo kamūrkės raktą, reikėjo eiti pabūgnyti. Tingėjau. Ieškok ten Jurką su Liudu. Daug darbo. Sėdėjau namie ir piešau reklamas. Ir taip iki vakaro. Pusę dešimtos atėjo Liudas. Pasėdėjo ir išėjo. Rytoj susitarėm repetuoti. O dar krosas! Žiauru. Taip tingiu mokytis. Ir kodėl aš toks silpnavalis?

Kai baigiu rašyti, tu, Regina, jau miegi. Dabar jau po vidurnakčio. O kaip aš noriu tave susapnuoti! Regina…. Labanaktis! Pailsėk, rytoj generalinė repeticija. Kokia tu graži! Labanaktis, Regina!

1974.IV.27 (šeštadienis)

Ką tik grįžau iš vakaro. Nuotaika labai bloga. Ir dienoraštis nevestas dvi dienas. Taigi ketvirtadienį ir penktadienį visas pamokas praleidau pas Žitkauską – rašiau parodai eksponatų pavadinimus. Ketvirtadienį į krosą nėjau, o penktą valandą rašiau pas „geležinį“, Po to nuėjau pas šokėjus į repeticiją. Kalbėjausi su Regina. Po repeticijos ji pasakė, kad sekmadienį ruošia „žiburėlį“. Mes nutarėme jiems pagroti. Aš negrosiu, gros Adolis, Liudas, Jurka ir Brikas. Tai todėl buvau mokykloje iki pusės dvyliktos – jie darė repeticiją.

Penktadienį buvau treniruotėje, po to – mokykloje. Buvo koncertas, šoko Regina. Ji nuostabi. Paskui grojo ansamblis ir jiems nieko neišėjo.

Karinis praėjo svajonėse apie Reginą.

Šiandien Vita šventė gimimo dieną. Parėjęs namo padėjau jai. Paskui atvažiavo Rita. Aš pradėjau ruoštis vakarui. Išėjau penktą valandą. Mokykloje buvo Brikas. Prasėdėjome iki šeštos ir tada įėjome į salę. Aš mokiausi groti ant būgnų. Minėjimas praėjo neįdomiai. Per šokius pirmąjį šokį šokau su Regina. Buvau linksmas. Per merginų ji manęs neiškvietė. Aš apsiblausiau. Per antrąjį merginų šokį ji mane iškvietė. Kai šokau paskutinį šokį (šeiką) – nesikalbėjome. Paskui prašiau ją palydėti. Ji nenorėjo. Regina....

Bet aš per daug švaistau tą nuostabų vardą. Aš negaliu be jo. Kai ėjome namo, mes jas susitikome. Ji nupirko saldainių. Pavaišino. Lydėti nenorėjau. Nuėjau su Algiu prie Dangės ir pasėdėjome ant suoliuko. Paskui grįžau namo.

Ryto varžybos. Estafetėje aš bėgu I-mu etapu, o penktą valandą – žiburėlis. Ateisiu pas tave, Regina.

Tu nežinai, ką man pasakyti. Aš irgi nežinočiau, Regina. Aš visiškai pasiklydau. Negaliu nieko padaryti. Nejau tai neįmanoma? Šiandien Vita sakė, jog sapnavo, kad tu – mano žmona. Kvaila. Taip nebus. Nors širdyje aš taip manau. Bet ką man daryti, Regina? Tikriausiai aš tave myliu. Aš labai norėčiau tave mylėt. Bet ne, aš nesugebėsiu paaukoti save tavo meilei. Tai neįmanoma, nes aš – bailys. Aš bijau visko – tavęs ir visų. Aš vienišas, tai kam gi man gyventi? Geriau jau būčiau nesutikęs tavęs.

Regina, Regina! Negaliu be tavęs. Aš drebu pamatęs tave. Kas tai per jausmas? Ir kas bus, kai mes išsiskirsime? Paistau aš čia tau. Kažkas atsitiko...

Labanaktis, Regina! Tu jau miegi. O kaip aš noriu, kad tu miegotum ramiai ir taikiai. O aš pasinersiu į savo minčių okeaną. Iki pat kaklo.

Miegok, Regina! Labanaktis….

1974.IV.28 (sekmadienis)

Atsikėliau po dešimtos penkiolika. Pavalgiau, susiruošiau ir išėjau į varžybas. Galvojau, kad pavėluosiu, nes atvažiavau į startą pusę dvylikos. Bet aš apsirikau – startas dear nebuvo duotas. Staigiai persirengiau ir po keletos minučių startavau. Bėgau paskui Šimkų iš aštuntos vidurinės. Tempas nežmoniškas. 5 kilometrus prabėgau per 32 minutes 23 sekundes. Nuo Šimkaus atsilikau 36 sekundėmis. Savo etape buvau penktas, po Zalepūgo (jis – ketvirtas). Antru etapu bėgo Maskolaitis ir Vaska. Iš aštuntos vidurinės antruoju bėgo Lapinskas. Jis užmetė penkias minutes, o Vaska praėjo trasą per 54 minutes. Trečiu etapu bėgo Vytas ir Šatinskas. Iš aštuntos ėjo Zenka. Vytas pasivijo Zenką, bet pralenkti nepajėgė, atsiliko 7 sekundėm. Šatinskas atsiliko smarkiai ir nepaėmė 2 punktų. Antrąją komandą diskvalifikavo. Mes paėmėm II vietą (po aštuntos vidurinės mokyklos). Panos paėmė I vietą.

Po varžybų grįžau namo, pavalgiau. Truputį mokinaus. Penktą valandą išėjau į Žiburėlį. Bet mokykloje dar vyko šokių konkursas. Truputį pažiūrėjau, paskui buvau su Algiu mieste. Kai grįžome sutikome mokykloje Jurką, Adolį ir Liudą. Jie turėjo 3 bonkas vyno. Kai konkursas baigėsi, sunešėme vyną į mūsų kamorkę. Bet pamatėme, kad nėra aparatūros. Skambinome visais numeriais. Galų gale raktą gavome. Jį atnešė bosistas. Kai žiburėlisn prasidėjo, mes rakti dar neturėjome. Baisiai buvau supykęs ant Briko. Atsidariau langą, atsisėdau prie jo ir susikėliau kojas ant palangės. Rašiau Vitui laišką. Kai gavome raktą, nuotaika pakilo. Sunešėme aparatūrą, jie susitarė ir atidarėme sceną. Visi paplojo.  Atsidariau langą, atsisėdau prie jo ir susikėliau kojas ant palangės. Rašiau Vitui laišką. Kai gavome raktą, nuotaika pakilo. Sunešėme aparatūrą, jie susitarė ir atidarėme sceną. Visi paplojo. Groti jiems išėjo labai gerai! Pirmą šokį Algis šoko su Regina. Vėliau su ja šokau aš. Visi šoko šeiką, o mes – apsikabinę. Mokytoja Servaitė žiūrėjo ir juokėsi. Vėliau aš šokau ir su ja. Ji pasakė, kad Regina – man prijaučianti šokėja. Po šokio nuėjau į užkulisius. Visi bachūrai gėrė. Truputį išgėriau. Paskui kalbėjaus su Regina balkone. Su ja labai gera.

Be to šįvakar šokome visokias polkas. Tiesa, Jurka buvo išėjęs, bet paskui atejo su Ričeliu. Nu vobščeem viskas buvo o`key! Daugiauusiai, žinoma, šokau su Regina. Man niekas nerūpėjo, tik ji. Po žiburėlio mesvaikščiojome, buvome prie Dangės, sėdėjome ant suoliuko, kalbėjomės. Buvo dar Algis su Laima. Prasėdėjome iki pusės dvyliktos. Aš pasakiau Reginai, kad vedu dienoraštį. Ji irgi veda. Paskui mes nuėjome prie autobuso ir ilgai laukėme. Algis su Laima nuėjo ir mes likome dviese. Stovėjome ir kalbėjomės. Žiūrjau į ją. Paskui ji nuvažiavo. Parėjau namo. Visi miega.

O tu, Regina, dar nemiegi. Tikriausiai nemiegi. Aš irgi nemiegu. Aš prisimenu tave, o tu mane? Kaip gera buvo šiandien su tavimi! Tu buvai nepaprastai graži. Ne, aš nežinau, kas bus rytoj. Tu nuostabi! Man trūksta žodžių.... Aš dūstu... Čia nereikia kalbėti.

Labanaktis, Regina! Aš būtinai perduosiu tavo dovaną Aidai. Būtinai...

Labanaktis! Aš labai noriu tave susapnuoti.....

1974.V.3 (penktadienis)

Jau nuo pirmadienio neėmiau dienoraščio. Manyje įvyko kažkoks tai lūžis. Jaučiausi (ir dabar jaučiuosi) lyg psichas.

Pirmadienį, IV.29 rašėmė chemijos rašomąjį. Aš nieko neparašiau. Galvojau apie Reginą. Per lietuvių kalbą atėjo Dodienė. Pyko ant mūsų, kad nėjome išlydėti Rasos. Paskui su Valentinaite išvyko jos pasitikti. Tada aš nusprendžiau dingti iš pamokų, bet visi sugalvojo eiti pasitikti Rasos. Nusiplovėm iš algebros, rusų ir anglų kalbos. Iš pradžių vaikščiojau vienas. Negaliu pamiršti Reginos šypsenos. Vėliau su visais išėjau į Mažąjį Kaimelį. Pamatėme, kaip Rasa pravažiavo su „Volga“. Nesustojo. Tada nutarėme grįžti. Ėjome visu būriu. Man labai norėjosi būti miške. Pirmieji ten pasukome aš ir Kęstas. Vėliau prisijungė Laima, Valda, Antoška, Romkis, Adolis, Artūras. Algis nuėjo su panom, bet paėjęs maždaug 100 metrų, atėjo pas mus su Regina. Nuėjome į mišką ir žaidėme visokius žaidimus. Konkrečiai – tokius, kur reikia bučiuotis. Šlykštu buvo žiūrėti į Reginą, kada ji sasalinosi su Romkiu. Kaip kurva. O gal ji trokšta būti panaši į jas? Betgi kalčiausi dėl to būsim mes, bachūrai. Ir tik mes. O manęs ji bijojo. Bijojo bučiuotis. Aš supykai ant jos žiauriai. Ir bučiuotis visai nenorėjau. Nežinau, kodėl aš toks lebeda?

Grįžau namo, pasėdėjau ir išėjau į repeticiją. Repetavome nuo keturių. Apie septintą atėjo Laima ir Regina. Aš beveik nekalbėjau. Įdomu ar ji tikrai nenori atrodyti „skaisti“ ir „šventa“. Kad tik nebūtų taip!...

Po repeticijos Adolis ir Algis nusivedė jas pas Algį. Aš atsikaliau nuo jų, vaikščiojau, sėdėjau pre Dangės ir krausčiausi iš proto. Parėjęs namo verkiau. Ilgai verkiau. Dsabar supratau, kad mama man- vienintelis žmogus, kuris mane myli ir kurį aš myliu labiausiai už viską pasaulyje.

Jau neatsimenu, ką dariau antradienį per pamokas. Tiesa, per fizinį ir muziką ruošėmė mikrofoną mitingui. O prieš tai, per pertrauką mečiau pro langą kreidą ir pataikiau į žmogų. O kai reikėjo išsiaiškinti, kas metė, bijojau prisipažinti. Aš – bailys. Tikrų tikriausias. Menininkas... Psichas...

Per mitingą žiūrėjome pro langą į kiemą. Žiūrėjau į Reginą. Juk aš turėčiau jos neapkęsti. O dabar ir vėl žiūriu. Kas su manimi darosi? Ne, aš įsimylėjęs.

Vakare parėjau namo, o tėvo nebuvo. Mama sakė, kad dingo iš darbo ir negrįžo. Negrįžo jis ir naktį. Aš vėl verkiau apsikabinęs mamą. Kokie žmonės pikti!...

Gegužės pirmoji. Atėjau į mokyklą ir galvojau, kad būsiu vienas. Paskui atėjo Romkis. Vobščem plakatą reikėjo nešti kartu su Algiu. Šalia manęs ėjo Regina Š. Ir Eglė. Flirtavome. Prie „Švyturio“ sustojome. Algis, aš ir Adolis nutarėme nueiti prie Politechnikumo kolonos. Vedė toks bachuras. Prie Jaunimo kavinės supratau, kad mūsų kolona jau pajudėjo. Staigiai grįžtu atgal ir, paėmęs plakatą, maunu į savo vietą. Spėjau... Bet Algis nespėjo. Nunešiau plakatą į ketvirtą vidurinę ir grįžau atgal. Sutikau Reginą, Valdą, Laimą ir Liolę. Praėjau pro šalį. Jos iš manęs juokėsi - matė koks aš....

Paskui sutikau Algį ir Adolį. Nuėjom pas Algį, truputį pasėdėjome. Aš išėjau... Regina... Dabar man dar sunkiau. Koks aš menkas ir niekingas!

Grįžau namo. Apie pirmą valandą grįžo tėvas. Girtas. Bandė triukšmauti, bet nieko neišėjo. Tada nuėjo gulti. Aš verkiau. Ir vėl mama. Kokia ji gera!

Paskui mes važiavome į Baltijos prospektą. Truputį baliavojome. Atvažiavo Lelka su Leonu, Šarlis su Vale. Paskui pasirodė tėvas. Kaip jis atrodė kvailai! Jis gi idiotas. Bet mes visi idiotai....

Pusę dešimtos grįžau namo. Neradau sau vietos. Paskui dar tas įvykis su bachuru. Sigį paėmė į miliciją. Negaliu susikaupti. Ir vėl Regina....

Vakar, gegužės antrą buvau mokykloje. Sutikau Adolį. O ten jis savo paną atsivedęs ir Kęstas sėdi. Su mumis buvo Paulius ir Valerka. Pasėdėjome truputį ir išėjome į parką. Ten chebros pilna ir visi rengiasi ne šokti, o muštis. Sutikom Laimą ir Valdą. Į vidų nėjau. Kai ten įėjo Paulius su Kęstu, grįžau namo. Ir vėl nežinojau kur dėtis... Širdis...

Šiandien iš namų išėjau apie 13 valandą. Nuėjau į mokyklą. Ten jie repetavo. Supratau, kad esu jiems nereikalingas. Tiesa, buvau sutikęs Valę su Gražina, tai jos kvietė ateiti į svečius. Aš pasakiau „pagalvosiu“. Vėliau į mokyklą atėjo Valerkos chebra. Grojo visai neblogai, netgi gerai. Paskui išėjau ir braidžiojau po miestą, buvau stotyje – gal Regina parvažiuos? Paskui sutikau Gintarą ir abu grįžom į mokyklą. Mėginom repetuoti. Susipykau au Adoliu ir iš ir išėjau. Vėl buvau stotyje. Valgiau ledus. Paskui sutikau Jolantą ir Laimą. Daviau dvi kapeikas. Daugiau nieko įdomaus, viskas.

Man viskas nusibodo – ir mokslas ir draugai. Aš noriu meilės ir gamtos. Niekam to nesakau, nes visi juokiasi. Tai, juokiasi ir nesupranta. Užtat aš vienas. O vienas gyvena neilgai. Taip, kad yra vilties išnykti. Būtų gerai...

Regina... Nors aš jaučiu tau kažkokią neapykantą, bet vistiek kažkur širdyje yra meilė. Ir tereikia tik tavo sutikimo, kad ji vėl augtų. Kažkas iš mūsų liks nelaimingas – arba tu, arba aš. Tikriausiai aš, nes trokštu, kad tu būtum laiminga. Jeigu tu miegi, tai miegok, o jei ne... Nežinau, gal tu mokinies chemiją, o gal dar tik grįžai iš kažkur.

Aš einu blūdyti...

1974.V.4 (šeštadienis)

Į mokyklą išėjau jau blogos nuotaikos. Prasėdėjau per anglų k, ramiai. Tiesa, prieš pamoką sutikau Reginą. Ji nusišypsojo. Aš tik pasisveikinau. Ramiai sėdėjau ir per rusų k. Per pertraukas neradau vietos. Kojos pačios kažkur nešioja.

Per chemiją mokytoja davė porą klausimų. Atsakiau. Regina sufleravo. Vistiek mano padėtis baisi. Po to buvo lietuvių k. Mane klausė. Sasiska rėkavo. Norėjau trenkti durimis ir išeiti. Tikriausiai greitu laiku taip ir padarysiu. Reikia ryžtis.

Regina vėl pasakinėjo. Keista man kažkaip. Aš tylėjau. Sasiska žiūrėjo į mane ir nieko nesuprato. Nebuvau padaręs namų darbų. Rezultate – dvejetas. Apsimečiau, kad manęs tai nejaudina.

Per karinį Romkį išvarė, nes buvo be šlipso. Viduryje pamokos išvarė ir mane. Ilgai nesiginčijau, nuėjau į klasę. Ten buvo Romkis. Padarėmė bajerį. Aš jam daviau savo marškinius ir šlipsą, o jis man – savo maikę. Taip apsirengęs jis prasėdėjo kariniame iki pirmos pamokos galo. Po to mes vėl apsikeitėme. Į antrą pamoką jis nėjo. Per pertrauką susiginčijau su Minia, ar aš galiu sąmoningai išdaužti langą? Jis turėjo duoti man dešimt rublių, jei aš tai padarysiu. Aš išdaužiau. Adolis apšaukė mane mulkiu. O Minia taip ir nedavė dešimt rublių. To ir reikėjo laukti. Bet gerai – kitą kartą ne prižadės. Namo ėjau per miestą. Prieky buvo Regina su Milda. Jos nuėjo į kokteilinę. Aš su Artūru ėjau Manto gatve.

Šiandien bachurai repetavo be manęs. Biški pozornai, bet o`key! Tegul gyvuoja. Aš nenoriu jiems maišyti. Namuose žiūrėjau televizorių, maudžiausi ir vėl žiūrėjau. Paskui buvau pas Kęstą. Kalbėjom apie panas. Jis sakė, kad Reginai nepatinku nes esu keistas ir... netvarkingas. Koks esu toks. Gal ir netvarkingas, Bent jau reikia save prižiūrėti šioje srityje.

Parsinešiau anglų k. knygą. Dariau pamokas, žiūrėjau televizorių. Paskui atėjo Artūras, atnešė aplankalą. Reiks užrašyti. Tai tiek, kol kas.

Regina, rašau tau paskutines šios dienos eilutes pagal „tradiciją“. Manau, kad reiks atprasti. Nors ir labai sunku bus. Aš vis dar tebesižaviu tavimi. Tu graži šiandien. Būk tokia visada. Tokia, kokia esi dabar. Nesistenk rodyti savo grožį visiems. Tegul jis bus tavo ir nedaugelio žmonių.

Labanaktis! Aš neapkenčiu tavęs...!

1974.V.5 (sekmadienis).

Ką tik baigiau Artūrui aplankalą. Perskaičiau kai kurias dienoraščio vietas. Labai jau vienodai rašau.

Na, tiek to – šiandien mokykloje sekmadienio pamokos. Pirma – anglų k. Namų darbai padaryti. Todėl nusirašinėjau rusų k. Paskui kvietė pasakoti tekstą. Žinoma, nieko nemokėjau. Bet ėjau užtęsti laiką. Pavyko. Rusų k. nenusirašiau.

Per pertrauką atėjo Blažys ir liepė surinkti sąsiuvinius. Ačiū dievui, spėjau parašyti pratimus.

Per istoriją norėjau nusirašinėti geometriją. Bet nieko nesupratau. Be to pusę uždavinių buvau padaręs namie. Daviau tą pusę Reginai. Atrodo, kad ji tą nesąmonę nusirašė.

Mokytoja kaip visada blūdijo, užsivedė ant manęs, kvietė atsakinėti. Aš pusę pamokos jai atsakiau, kitą pusę – ne. Atrodo, kad parašė dvejetą. Man tas pats.

Šiandien mokykloje buvau geros nuotaikos. Net Ernis sakė: „Senai aš tave tokį bemačiau“.

Geometrija praėjo ramiai. Sprendžiau uždavinius. Per pertrauką siautėjom. Mėtėmė sportbačius. Aš su Gintu prieš Minią su Erniu. Užkrovėm jiems kaip reikiant. Sportbačiai – Algio.

Fizika praėjo ramiai. Aš labai pavydus. Regina sėdėjo su Minia. Bet ko man pavydėti – juk ji nemano. Kvailys.

Atsipalaidavau per fizinį. Žaidėm rankinį. Buvo be galo linksma. Po pamokos rūbinėje dainavome, paskui dainavom ir klasėje.

Šešta pamoka – rusų k. Rašėme diktantą. Mane pasodino vieną. Čia jis apsiriko, aš niekada nenusirašinėju diktantų.

Tiesa, Regina atėjo į pamoką pakeitusi šukuoseną. Ji kažkodėl tai nenešioja kasų.

Klasės susirinkime skaitė anketų rezultatus. Mano labai aiški – „domisi menu, architektūra, piešimu. Rekomenduojama studijuoti architektūrą“. Viskas. Pamokos baigėsi.

Grįžtu namo. Šalta. O namie – laiškas nuo Vito. Tikrai šilčiau pasidarė. Dabar pajutau, kad turiu draugą. Tikrą draugą. Jis daug rašė dėl Reginos. Paklausysiu jo... Jei sugebėsiu...

Dariau turnyrinę ledo ritulio lentelę. Vėliau rašiau Vitui laišką. Ir vėl apie Reginą. Ir apie Algį ir apie Vytą. Po to išnešiau į paštą ir išsiunčiau.  Grįžęs dariau Artūrui aplankalą, žiūrėjau teliką. Pamokų neruošiau. Rytoj ketvirta pamoka – chemija. Bjaurybė, taip ir smirda chemikalais. Kitos pamokos tai dar nieko, o ta.... Taigi tiek įvykių šiandien.

O vis dėlto aš noriu tave mylėti, Regina! Labanaktis! Jau įpratau atsisveikinti su tavimi, REGINA...Šešios raidės. Nei viena nepasikartoja. Keista. Bet kas čia keisto? Tu irgi nepakartojama. Labanaktis, užtenka filosofijų.

1974.V.6 (pirmadienis)

Galvojau, kad šiandien neprarasiu nuotaikos, Bet kur tau! Sugedo per pirmą pamoką. Chimička pakvietė atsakinėti. Nieko nemokėjau. Liepė po pamokų ateiti. Regina norėjo paerzinti. Išėjau iš klasės neatkreipęs dėmesio.

Toliau – lietuvių k. Sasiska norėjo surinkti medžiagą apie rašytojus. Niekas nedavė. Jinai liepė atnešti trečiadienį. Taip ir sutarėme. Aš vistiek neatnešiu.

Algebra. Gavau keturis. Nuotaika šiek tiek pakilo. Po pamokos vėl krito. Nuobodu ir tiek. Ir dar čia Regina.... Nežinau, ką ir bedaryti.

Per rusų k. gražino sąsiuvinius. Gavau trejetą. Toliau rašėme pratimus. Nieko įdomaus. Per anglų literatūrą jaučiausi visai blogai. Juk galėjau parašyti rašomąjį kaip žmogus. Bet ne – atsakiau keliais sakiniais, kaip durnas. Mokytojos gaila. Aš juk snaudžiau visą pamoką. Po pamokos pasakiau kažką pikto Reginai. Ji nusišypsojo. Suprant gi ir galvoja: „Kvailelis! Vargšas...“ Faktas.

Lauke šalta. Grįžau namo visas drebėdamas. Pavalgiau ir skaičiau chemiją. Paskui buvau mokykloje ir atsakinėjau chemiją. Gavau keturis. Pasirodo, ši diena dosni pažymiams. Grįžęs namo mokiausi eilėraščius. Tai turi išeiti man į naudą. Atmintį stiprina.

Pusę keturių išėjau į Dailės mokyklą. Ėjau pėsčiomis. Prie turgaus sutikau Laimą. Pakalbėjome, ji ruošiasi seserų vestuvėms (įtemptai). Mokykloje sutikau Klimus. Pasistatėme modelį ir piešėme. Visai nebemoku piešti. Ir kas pasidarė? Labai jau tingiu. Kaip man to atsikratyti?

Sužinojau iš Rudžio, kad ant būgnų Adolio chebroje gros Paulius. Bet juk jis visai nesigaudo! Bet... visko būna. Gal būt Paulius išmoks. Duok dieve!

Iki piešimo pabaigos neišsėdėjome. Išėjome pusę septynių. Grįžau su Rudžiu pėsčiomis. Nieko rimto nekalbėjom. Vis apie tai, kas daugiau bajerių pridirbo mokykloje. Ir tiek.

Žiūrėjau „Išvadavimą“ per teliką. Fainas filmas. Tokį reikia būtinai pažiūrėti. Nežinau kodėl, bet reikia. Tėvai išėjo į „Estradines Melodijas“. Jau vienuolika – turi greitai grįžti. Reikia baigti. Gal paimsiu pamokas. Reikia biškį pasimokinti.

O dabar, Regina – tau. Jei tu perskaitytum mano dienoraštį, tai tavo nuomonė pasikeistų iš pagrindų. Tu galvotum taip: „Skystas. Aš jį atstūmiau, o jis dar turi vilties. Skuduras“.

Arba taip:

„Keistesnis, negu maniau. Gal iš tikrųjų myli?“

Greičiausiai ateitų pirmoji nuomonė. Antroji kažkokia neįtikėtina. O tu iš tikrųjų graži. Ir aš turiu už ką tave mylėti. Nors privalau neapkęsti. Labanaktis!

1974.V.11 šeštadienis

Rytoj vėl į mokyklą. Žiauru ir pagalvoti. O dar reikia parašyti ir dienoraštį. Taigi nuo antradienio. Įstojau į komjaunimą. Buvo komedijų. Trečiadienį mokykloje – vakaras. Per lietuvių k. rašiau skelbimą. Mes budime. Atėjau anksčiausiai. Paskui atsirado Gintas, Ernis, Artūras, Algis. Buvo Kęstas (girtas). Išvarėme į parką. Po mitingo aš su Erniu tvarkėme sceną. Paskui aš sėdėjau pas muzikantus. Jie truputį repetavo. Retkarčiais išeidavau pažiūrėti koncerto. Teko kalbėti su Regina. Po koncerto – šokiai. Paruošėme salę. Ansamblis grojo. Pirmam šokiui iškviečiau Reginą. Mulas! Niekados sau to neatleisiu. Gerai, kad Artūras man davė velnių. Tokią kvailystę tik aš galėjau iškrėsti. Vėliau su ja šoko Algis. Jis pasakė jai viską, ką galvojo (jeigu tikėti Artūru). Jeigu taip – tai šaunuolis!

Po vakaro valkiojausi su Algiu ir Artūru. Susitikom Raškovskio chebrą. Buvom parke. Grįžau namo 23:30. Maša ruošiasi gimimo dienai.

Ketvirtadienį dingau iš namų pirmą valandą. Antrą kartą ėjau į „Italų nuotykius Rusijoje“ su Artūru. Pirmą kartą buvau antradienį. Po filmo važiavom į Girulius ieškoti vestuvių. Nieko neradom. Grįžom pėsčiom. Vakare buvom parke. Sutikau Vilę S. Kalbėjom apie Gintarą.

Vakar, penktadienį išėjau 14:00 val. Paskambino Ernis ir sutarėme važiuoti į vestuves. Be to jie turėjo bonką vyno. Taigi aš, Artūras, Gintas ir Ernis patraukėm į Melnragę. Pasirodo, kad vestuvės ten. O Gintas su Algiu buvo ketvirtadienį ir nusigėrė. Pavydėjau jiems. Nuvažiavome į Melnragę, o ten gavome tik torto gabalą. Išgėrėm tą bonką vyno ir grįžom. Pas mane parėjome, tai balius buvo pačiame įkarštyje. Išgėrėme 6 bonkas alaus. Erniui labai patiko. Penktą vėl išėjome į teatrą. Nusipirkom bilietus į Jaunimo teatrą gegužės 17-ai.

Vėliau nuėjome pas Vylę M. Neišleidom jos iš namų, o paskui žiūrėjome filmą „Išvadavimas“ iki 19:30. Po to išsiskirstėme. Aš su Gintu prie turgaus palaukėme Vilės (Ginto) ir nuėjom link parko. Jie abu nuėjo į parką, o aš – namo. Tai tiek.

O šiandien – šeštadienis. Pamokos lengvos, bet dirbti sunku. Per anglų k. gavau dvejetą. Rusų rašėme diktantą, per chemiją prasėdėjau ramiai, o Sasiska vėl ištampė nervus. Atsipalaidavau per karinį. Tarp kitko – Regina šiandien su kasom. Ją galima mylėti vien už grožį. Bet... Pirma ji turi pakeisti charakterį. Aš turiu jai atsilyginti. Tai tiek šiandien.

Buvo Vytis atvažiavęs, bet tuoj pat išvažiavo. Paliko du „blynus“ Vitai ir Reginai. Reginos kol kas panešiosiu.

Žiūrėjau žurnalus, karpiau medžiagą apie rašytojus. Viskas. Tėvas su mama vėl riejasi. Kada tai baigsis? O dieve!

Nebekalbu su Regina. Įdomu kiek ištempsiu? Aš turiu laimėti. Jei ne – tai aš neturiu nei lašo išdidumo. O ji per daug išdidi. Taigi ji turi nusileisti ir suprasti, kad laikas keistis.

Tu turi tai suprasti.

1974. V. 12 (sekmadienis)

Šiandien mokykloje – penktadienio pamokos. Kaip aną sekmadienį. Labai nenorėjau eiti į pirmą pamoką. Anglų kontrolinis. Bet nuėjau ir parašiau. Nieko. Tris gal gausiu.

Istorija. Atsėdėjau ramiai, tik Minia visą pamoką kažką bambėjo, pasakojo. Tiesa prieš anglų k. pamoką su Romkiu padariau pelnngą biznį – išmainiau carinius rublius į jo flomasterius. Dabar jie mano. Per geometriją irgi sėdėjau ramiai. Kažką plepėjau su Romkiu.

Budėjimo perdavimas. Mes šią savaitę budime. Negavau jokio posto. Ačiū Dievui. Per perdavimą derikas kalbėjo apie įdarbinimą. Siūlo dirbti statybose. Pagalvosim.

Dėl to, kad užlaikė perdavime, pavėlavau į fiziką. Dar užsilaikėme klasėje, nes ten buvo bachūrelis, kuris kraustė kišenes. Romkis biškį jį aplaužė. Šiandien fizikorius buvo linksmas. Visą pamoką gyliavo.

Į fizinį nėjau. Nusirašinėjau rusų k. Bet teko užleisti klasę 9-ai „a”. Jiems buvo matematika. Rusų nusirašiau ant laiptų.

Rusų k. Blažys užvedė kalbą apie slalomą. Įvyks gegužės 26 d. Šernuose. Jis įdomiai sugalvojo – kiekviena klasė išstato komandą, o juk varžybos – miesto! Mano komandoje (išrinko kapitonu ) – Gintas, Algis ir Valda. Aš plauksiu su Gintu, Algis – su Valda. II komanda (kapitonas Ernis) – Kęstas, Artūras, Laima. Artūras plauks su Laima, Ernis – su Kęstu. Bet dar važiuos Minia, Romkis, Vylė, Genė, Ona, abi Reginos, Eglė, Liolė. Jie – teisėjai ir sirgaliai. Geriau jau būtų teisėjai, sirgalių nereikia.  Jaučiu bus žiauriai. Apsipazorinsim. Na, dar pažiūrėsim. Bent jau su nakvyne važiuojam.

Tai tiek. Parėjęs namo nieko neveikiau. Net pamokų nenoriu ruošti. O rytoj – chemijos rašomasis. Žiaurus, Tikriausiai filolinsiu.

Vakare buvau mokykloje. Eiles skaitė R. Kalvelis. Po to buvo šokiai. Labai neįdomūs ir juokingi. Nėra panų. Po šokių valkiojaus su Algiu. Jis pasakė įdomią naujieną – siūlė liepos mėnesį plaukti plaustu (pripučiamu). Idėja labai įdomi ir viliotina. Plaustas puikus. Kartu plauktų Kęstas, Algis, Gintas, Artūras, gal ir Ernis. Paimtume porą panų. Tiktai kas mus vienus išleis? O būtų labai įdomu. Pavyzdžiui Nemunu nuo Druskininkų iki Kauno marių. Labai vilioja. Aš susižavėjau.

Grįžau namo pusę vienuoliktos. Pažiūrėjau teliką. Tėvai kine. Turėtų greitai grįžti. Reikia dar kokią nors pamoką paruošti.

Būtų gerai susitaikyti su Regina. Ir duok dieve, kad ji pasikeistų ir suprastų, ko aš iš jos norėjau. Aš juk nieko nenoriu. Kada tu tai suprasi?

Labanaktis! Tik dienoraštyje su tavimi kalbuosi....